Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

EVANGELIJA PAGAL JONĄ 2, 13 – 25

 Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.  Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų.  Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus.  Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“  Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.

 Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“  Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“  Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę.  Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

 Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus.  Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo.  Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.

MINTYS PAMĄSTYMUI

        Evangelistui Jonui būdinga priešpriešinti Jėzui žydus kaip tuos, kurie nepriima Gerosios Naujienos, todėl jie ir „nesusikalba“ su Jėzumi. Štai ir čia jie mato tik tą išorinę šventyklą, kurioje nuo seno aukojami gyvuliai už žmonių nuodėmes, o Jėzus nori pasakyti naują Tiesą apie Šventyklą, kuri yra Jo paties Asmuo, o kartu ir Auka, kartą ir visiems laikams paaukota už viso pasaulio nuodėmes, kad mūsų širdžių šventykla būtų atnaujinta, mumyse atkurta tai, ką buvo sugriovusi nuodėmė. Išties tam reikalingos nemažos ir gana drastiškos priemonės: „susukti iš virvučių rimbą“ ir su visa jėga, net piktumu išvaryti iš mūsų „senojo žmogaus“ mąstyseną ir įsisenėjusius ydingus papročius, nelyginant gyvulius iš šventyklos kiemo. Tačiau tai – labai švelnu, palyginti su tuo, kur Jį patį, Mylimąjį Tėvo Sūnų, nuvedė Jo uolumas dėl Tėvo namų, mūsų širdžių šventyklos, kad išsipildytų Senojo Testamento pranašystė: „Uolumas dėl tavo Namų sugrauš mane“. Tas beprotiškos meilės uolumas nuvedė Jį ant Kryžiaus, kaip apaštalas Petras vėliau paskelbs: „Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus, kad, numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis“ (1 Pt 2,24). Per tris dienas Jis atstatė „savo kūno šventyklą“, prisikeldamas iš numirusių, ir tai yra mums duotas didysis Ženklas. Jei mes panorėsime jį matyti ir suprasti, turime šansą, kad ir mes savo vidinėse šventyklose  kaip „tikrieji garbintojai šlovinsime Tėvą dvasia ir tiesa, nes pats Tėvas tokių garbintojų ieško“ (plg. Jn 4,23). Jei tik mes panorėsime savo gyvenimo sunkumuose, prislėgimuose, išbandymuose pamatyti tą „rimbą“, kuris mus apvalo ir rodo į Jėzaus Kryžių, tenai iki galo išlietą gailestingumą mums, begalinės meilės Ženklą.

SKELBIMAI

·       Gavėnios laikotarpiu Bažnyčia ragina vengti triukšmingų pasilinksminimų, penktadieniais laikytis pasninko. Mūsų bažnyčioje Kryžiaus kelias  apmąstomas gavėnios penktadieniais 17.30 val.,  o sekmadieniais 7.30 val.  giedame Graudžius verksmus.

·       03.11 Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Meldžiamės už Tėvynę.

·       Bažnyčios vestibiulyje kviečiame įsigyti naują žurnalo „Artuma“ numerį, taip pat maldyną „Magnificat“, meditacijų knygelę „Žodis tarp mūsų“.

 

Bažnyčia mini:

03.07 Šv. Perpetua ir Felicita, kankinės.

03.08 Šv. Dievo Jonas vienuolis.

03.09 Šv. Bonifacas Kverfurtietis, vyskupas, kankinys.

03.10 Šv. Pranciška Romietė vienuolė.

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas