Dažnai užduodami klausimai

Norėčiau paklausti, ar gali krikštatėviais būti krikštijamo vaikelio vyresnioji devyniolikmetė sesuo ir jos sužadėtinis? Dėkojame už atsakymą. - Sofija.

Pagal seniausią Bažnyčios paprotį, tiek suaugęs (kad paliudytų jo tikėjimą), tiek kūdikis (kad drauge su tėvais išpažintų Bažnyčios tikėjimą, kuriame kūdikis krikštijamas) turi krikštatėvius, pasirenkamus iš krikščionių. Suaugusiojo krikštatėviai turi būti įsipareigoję rūpintis, kad krikštavaikis ir vėliau būtų tikintis ir krikščioniškai gyventų. Krikštijant kūdikius krikštatėviai atstovauja tiek dvasinei krikštijamojo šeimai, tiek ir Motinai Bažnyčiai, o paskui padeda tėvams, kad vaikas gerai pažintų tikėjimą ir pagal jį gyventų. Krikštatėviai turi įsipareigoti tinkamai atlikti savo pareigas; jie turi būti pakankamai subrendę šioms pareigoms ir turėti nors 16 metų; būti įkrikščioninti - priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus, patys krikščioniškai gyventi ir padėti krikštavaikiui to siekti. Krikštatėviais negali būti krikštijamojo tėvas ir motina. Krikštatėvis gali būti vienas - arba krikšto tėvas arba krikšto motina, arba abu. Jie turi būti katalikai, kad Bažnyčios teisė jiems nedraustų atlikti šią pareigą. Krikščionis, bet ne katalikas, tėvų pageidavimu gali būti kartu su kataliku, tačiau tik kaip Krikšto liudytojas.

Taigi, niekas nedraudžia kūdikio seseriai būti jo krikštamote.

Kaip vaikams prieš Pirmos Komunijos šventę paaiškinti, kas tai išpažintis? Ir ką mes per ją gauname? - Dainora.

Vaikams paaiškiname labai paprastai: kaip vaikai atsiprašo savo tėvelių kuo Juos įžeidė ir ką Jiems negero padarė, taip mes save laikome Dievo vaikais ir ateiname pas savo Dangiškąjį Tėvelį ir taip pat atsiprašome.

Atlikdami išpažintį mes patiriame Tėvo meilę, nes Jis mums atleidžia kuo Jį  įskaudinome, kunigas pamoko mus ir paragina daugiau taip nedaryti, o mes gailimės ir pažadame taisytis.