2016 01 10
Kristaus
Krikštas metai
C
EVANGELIJA Lk
3, 15 - 16. 21 - 22
Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais
ne Mesijas, Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet
ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai
krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Kai, visai tautai krikštijantis, ir
Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, ir Šventoji Dvasia kūnišku
pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: Tu mano
mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.
MINTYS
PAMĄSTYMUI
Mieli broliai ir
seserys Kristuje, Kristaus Krikštu baigiasi taip vadinamas Kalėdų laikas. Mes,
tarsi po svaiginančių džiaugsmingų šventinių iškilmių, sugrįžtame į kasdieninį
įprastinį gyvenimą. Šiandien šv. Rašto liturgija tęsia Dievo Apreiškimą per
Jėzų Kristų. Dievas leidosi žydams būti atpažintam, trijuose asmenyse. Kam buvo
reikalingas Dievui Sūnui krikštas? Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano tam,
kad susitapatintų su kiekvienu iš mūsų, taptų vienu iš mūsų, kad galėtų ant
savo pečių prisiimti visus mūsų nuopuolius, visas mūsų nuodėmes: puikybę,
egoizmą, išdavystę, pavydą, panieką, atmetimą ir viską nusineštų ant kryžiaus,
nuplautų savo krauju, prisiimtų kančią ir mirtį, kad mes gyventume. Jėzus atėjo
prie Jordano kaip visi atgailaujantys žydai, tačiau pakrikštytas buvo ne kaip
vienas iš minios, bet kaip Mesijas, žmonijos Gelbėtojas. Jono Evangelijoje Jonas Krikštytojas išvydęs ateinantį Jėzų
sušuko: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!" (Jn 1,29).
Jėzaus Krikšto scenoje galima padaryti ir kitas įžvalgas. Dievas siuntė į žemę
savo viengimį mylimą Sūnų įkurti Dangaus karalystės. Jis savo pavyzdžiu mokė
žydų tautą, o per ją ir visą pasaulį meilės, vienybės, gailestingumo vienas
kitam, bei kaip atpažinti ir vykdyti Dievo valią. Toliau Mato Evangelijoje skaitysime, kad po Krikšto „Jėzus
buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas" (Mt 4,1). Jėzus
išgyveno visus gundymus, kurie neišvengiamai tykoja kiekvieną žmogų. Mes esame silpni, mums nuolat gresia pavojus įkliūti į šėtono
žabangas, todėl nuolat turime semtis stiprybės iš mūsų Viešpaties, Jėzaus
Kristaus, mokytis iš Jo ryžtingai tarti: „ne!" kiekvienai pagundai. Sugrįžęs iš
dykumos Jėzus pradėjo mokyti, gydyti ne tik fizines, bet ir dvasines negalias.
Žmonės regėjo stebuklingus darbus, klausėsi Jo skelbiamos Gerosios Naujienos:
„Dievas yra Meilė ir Gailestingumas". Jis kalbėjo kaip turintis galią, ne taip
kaip iki šiol kalbėjo pranašai, todėl „paskui jį sekė ištisi pulkai žmonių" (Mt
4,25). Jėzus visa tai darė vykdydamas savo dangiškojo Tėvo valią. Jis kalbėjo:
„Nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė. Mano
siuntėjas yra su manimi; jis nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas jam
patinka" (Jn 8,28-29). Šito Dievas trokšta ir iš mūsų, kad ir mes liudytume Jį
darbais, savo gyvenimu, kaip mokė ir gyveno Jėzus. Pasigirdę žodžiai iš dangaus: „Šitas yra mano mylimasis
Sūnus, kuriuo aš gėriuosi" (Mt 3,17), skirti ir mums, per Krikštą įjungtiems į
bendruomenę, į Kristaus mistinį Kūną - Bažnyčią. Dievas trokšta, kad mes visi
taptume kaip Jo sūnus Jėzus ir statydintume Jo karalystę jau čia žemėje. Šiandien
mes visi turėtume savęs klausti: „Ar asmeniškai aš Jėzaus Krikštu patyriau
išsilaisvinimą iš mane slegiančių nuodėmių? Ar jaučiu Šventosios Dvasios
veikimą manyje ir jos vedimą Kristaus keliu?" Dievas mus kviečia į šventumą,
Jis nori gėrėtis ir mumis, kaip savo Sūnumi. Jis sako: „Jūs būsite šventi, nes
aš esu šventas" (plg. Kun. 11,45). Kristaus Evangelija, Apaštalų darbai ir jų
laiškai mus moko, kaip gyventi siekiant šventumo. Visa ko pagrindas yra Meilė.
„Būsite tęsiami pagal meilę", - sako Kristus. Tik meilė viskam suteikia prasmę,
tik ji suvienija žmogų su žmogumi ir su Dievu. Jėzus trokšta, kad gyventume
bendruomenėje, susivieniję vieni su kitais Jo meilėje, viename Kūne Bažnyčioje,
kurios galva yra Jis pats. Be Bažnyčios, be bendruomenės mes nepajėgūs
atpažinti ir vykdyti Dievo planą, skirtą mums bei mylėti taip, kaip Jėzus myli
mus. Nuoširdžia malda dėkokime Jėzui, kad Jis dėl mūsų leidosi pakrikštijamas,
gyveno mūsų gyvenimą, rodė mums meilės ir gailestingumo pavyzdį, vardan mūsų
išganymo paaukojo savo gyvybę. Šventoji Dvasia te pripildo mus
Kristaus meile bei gailestingumu ir gebėjimu šiomis dovanomis dalintis su visais,
ypač nepažįstančiais Dievo.
SKELBIMAI
- Ateinantį trečiadienį, sausio 13-ąją, 8
ir 18 val. šv. Mišiose melsimės už Lietuvos laisvės gynėjus.
- Nuo sausio 18 iki 25 d. meldžiamės už
krikščionių vienybę. Vakaro 18 val. šv. Mišių metu šia intencija bus kalbama
visuotinė malda. Dalyvaujantieji gali pelnyti visuotinius atlaidus.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
01.13 Šv. Hiliaras, vyskupas, Bažnyčios mokytojas