2015 11 15 XXXIII
- sis eilinis sekmadienis metai B
EVANGELIJA
Mk 13, 24 - 32
„Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis
nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus
sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su
didžia galia ir šlove. Jis pasiųs angelus, ir tie surinks
jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus
tolybių. Pasimokykite iš palyginimo su figos medžiu: kai jo šaka suminkštėja ir
sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat išvydę tai dedantis,
supraskite, jog jis jau arti, prie slenksčio. Iš tiesų
sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks.
Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Tačiau tos dienos ar tos
valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas".
Aušros
vartų Gailestingumo Motinos paveikslas
Aušros vartų Marijos
paveikslo kopijų galima aptikti daugelyje Lietuvos, Lenkijos ar Baltarusijos
bažnyčių, taip pat ne vienoje cerkvėje. Dar daugiau - pagal Aušros vartų
Marijai skirtų altorių geografiją galima atsekti emigrantų iš buvusios Lietuvos
didžiosios kunigaikštijos kelius visame pasaulyje. Tiksliai nežinome, kada ir
kaip užsimezgė šis Marijos ir vilniečių ryšys, nuo kokios tarpuvartėje išdejuotos
aimanos, nuo kokio išmelsto stebuklo prasidėjo malonių pilna jo istorija.
Akivaizdu, kad į Aušros vartų Marijos atvaizdą vilniečių akys ėmė dažniau
krypti tik po baisiosios maskvėnų okupacijos, XVII a. viduryje negrąžinamai
pakeitusios senosios sostinės veidą. Išlikęs sudegintame ir išplėštame mieste
paveikslas, atrodo, pirmiausia atkreipė vieno karmelitų vienuolio - tėvo
Šventosios Dvasios Karolio dėmesį. Tai jo rūpesčiu ir iniciatyva buvo ne tik
pastatyta pirmoji koplyčia, bet ir pradėta kasdien prie paveikslo kalbėti
Marijos garbei skirtas maldas. Iš seniausiųjų maldų, giesmių bei litanijų kilo
ir paveikslui prigijęs Marijos - Gailestingumo Motinos titulas, kurį tarsi
patvirtino prie paveikslo patiriamos malonės, miesto apsauga karų bei gaisrų
metu. Nuo XVIII a. vidurio prie paveikslo pradėta švęsti Dievo Motinos Globos
šventę, kurios populiarumas mieste dar labiau išaugo, kai 1773 m. popiežius
Klemensas patvirtino Marijos Globos broliją ir pripažino Aušros vartų koplyčią
vieša šventove. Be to, glaudžius santykius su bazilijonais palaikę ir apskritai
bažnytinės unijos idėją karštai rėmę karmelitai nuolat kviesdavosi bazilijonus
aukoti šv. Mišių koplyčioje, tad paveikslo gerbimo tradicija lengvai išplito ir
tarp Rytų apeigų katalikų. Kaip ir visoje Bažnyčioje, Vilniuje Dievo Motinos
Globos šventė buvo minima antrąją lapkričio savaitę. Iš pradžių šiai iškilmei
parinkta lapkričio 8-ji diena, o vėliau atlaidai pratęsti iki aštuondienio.
Švenčių metu Šv. Teresės bažnyčioje paprastai buvo išstatoma stebuklingojo
vartų paveikslo kopija, kad nereikėtų paties originalo nešioti į bažnyčią.
Vėliau Aušros vartų Marijos atvaizdo kopijos imtos kabinti ir kitose
bažnyčiose, kartais bandyta pakartoti net visą koplyčios vidaus architektūrą ir
altoriaus formas. XIX a. grynai religinį Aušros vartų Marijos kulto pobūdį
papildė patriotinių jausmų sužadintas politinis romantizmas. Paradoksalu, kad
kovų už laisvę vėliava tapusio kūrinio sakralumas buvo pripažįstamas ir
priešininkų stovykloje. Nežinia, ar ilgai gyvavusi legenda apie bizantinę
paveikslo kilmę, ar nepaprasta šio paveikslo trauka, kurios negalėjo
nepastebėti kaimynystėje įsikūrę stačiatikių vienuoliai, lėmė, kad pamaldumas
Aušros vartų Marijai peržengė katalikų Bažnyčios ribas ir ėmė plisti ne tik
unitų, bet ir stačiatikių cerkvėse. Lietuvoje buvo gan įprasta katalikiškoje
šventovėje išvysti tikinčiųjų gerbiamą ikoną, tačiau stačiatikių šventovėse
katalikiškos kilmės paveikslų stropiai vengta. Šiuo požiūriu Aušros vartų
Gailestingumo Motina yra tikrai ypatinga. Tiesa, jos iškilmės Stačiatikių
bažnyčioje diena nesutapo su katalikiškąja Dievo Motinos Globos švente.
Stačiatikių rodoma pagarba paveikslui vos netapo Aušros vartų koplyčios
sunaikinimo priežastimi, nes buvo užsigeista stebuklingąjį atvaizdą perkelti į
Šv. Dvasios cerkvės ikonostasą. Vis dėlto, Apvaizda apsaugojo paveikslą
senuosiuose vartuose. Būtent ši neutrali vieta, atvira visų konfesijų ir
įvairių tautybių tikintiesiems, leido susiformuoti savitam, labai individualiam
ir šiltam žmonių santykiui su Gailestingumo Motinos atvaizdu. Pakibusi virš
gatvės, vienodai laiminanti visus praeivius, Aušros vartų Marija netgi sudėtingiausiais
istoriniais momentais netapo vienos tautos ar vieno tikėjimo žmonių nuosavybe.
SKELBIMAI
- Lapkričio 15 - 22 d.d.
Vilniaus Aušros Vartuose vyks Gailestingumo Motinos atlaidai.
- Ateinantį sekmadienį
12 val. švęsime šv. Jono Pauliaus II dieną. Šv. Mišiose bus meldžiamasi tomis
intencijomis, kurios surašytos ir įteiktos Šventajam, t.y. įmetant jas į aukų
dėžutę, esančią relikvijoriuje. Prieš šv. Mišias 11.30 val. bus kalbamas
Rožinis. Šv. Mišias transliuos „Marijos Radijas".
- Taip pat ateinantį
sekmadienį švęsime Kristaus Karaliaus - Visatos Valdovo iškilmę, baigsime 2015
-sius liturginius metus.
- Kviečiame skaityti
religinę literatūrą: žurnalus „Artuma", „Kelionė su Bernardinai.lt", „Žodis
tarp mūsų", maldyną „Magnificat".
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
11.16 Švč.
Mergelė Marija, Gailestingumo Motina
11.17 Šv.
Elzbieta Vengrė, vienuolė
11.18 Šv.
Apaštalų Petro ir Pauliaus bazilikų pašventinimas
11.20 Šv.
Rapolas Kalinauskas, vienuolis
11.21 Švč.
Mergelės Marijos Paaukojimas