Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

EVANGELIJA  Jn  1,  35 - 42

Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!" Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?" Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau") , kur gyveni?" Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite". Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!" (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį - Kristų"). Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas" (tai reiškia: „Petras - Uola") .

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Šiandien krikščionybė susilaukia daug priekaištų iš visuomenės: mes nepanaikinome nelygybės, nesukūrėme patvarios taikos, mūsų tarpe daug nesutarimų, pykčio, įvairaus blogio... Mes suprantame visus tuos priekaištus ir pripažįstame jų teisingumą. Be abejo, iš žmogaus, pasirinkusio savo idealu Kristų, tikimasi daug, labai daug. Krikščioniu tampama ne per vieną ir net ne per tūkstantį dienų. Mums dera atsiprašyti už lėtumą, nuolatinį vėlavimą, stengiantis padėti, gydant žaizdas, mūsų nutolimą nuo Evangelijos, kurią stengiamės iš naujo atrasti. Tikriausiai, mes nesame tokie, kokius mus norėtų matyti pasaulis. Jis pageidauja tobulų krikščionių, nenuviliančių, nepaniekinančių savo vardo. Tai nereiškia, jog krikščionys nenori išlaikyti ištikimybės, eidami krikšto pažadų vykdymo keliu. Visa bėda tik tame, kad tikrai garbingai sugebame laikytis tik vieno pažado: nestovėti vietoje. Mes galime tik pažadėti, kad kiekvieną dieną galime mėginti pradėti iš naujo savo kelią. Jau esame padarę pirmuosius žingsnius ir užtikriname, kad padarysime kitus, tik neaišku, kiek tokių žingsnių reikės. Taip yra todėl, kad dvasios kelionė nepanaši į keliautojų žingsnius. Joje, padaręs pirmą žingsnį, nesi tikras, kad jis jau liko už nugaros. Gali būti, jog kitą rytą prieš akis stovės tos pačios kliūtys, atrodytų, vieną kartą įveiktas blogis iškils dar skaudžiau. Štai kodėl galima tvirtinti, jog net ir labai besistengdami, tebeliekame pradinukais. Mes gyvename su Viešpačiu, bet vis nedrįstame praverti duris ir peržengti slenkstį. Todėl ne visuomet teisinga, kai reikalaujama, kad visuomet būtume pirmaujančių tarpe. Mes jais nesame ir, galbūt, nesugebame būti. Mes galime savo tikėjimą paliudyti savo bandymais tapti geresniais, sąžinės priekaištais, kad to nepajėgiame padaryti, savo vidiniu nerimu ir ieškojimais. Mus išduoda nostalgija, užplūstanti, suvokus didybę, kuriai esame skirti ir nuo kurios esame dar taip toli... Pageidaujama, kad krikščionys turėtų būti geresni už kitus, tačiau dažnai mes nesame geresni, tačiau su tuo nesutinkame ir norime keistis. Norime būti arčiau Viešpaties, o tai jau reiškia tam tikrą nueitą kelią. Mes atėjome pas Išganytoją ir pamatėme, jog mūsų laukia dar ilgesnė kelionė. Tačiau viena, ką galime pasakyti visiems, būtų tai: Mes nenusigręšime, mes eisime toliau. Ko gero, šie žodžiai labiausiai tiktų apibūdinti krikščionį...

 

Iškeliavę  pas  Viešpatį...

 

Praėjusią savaitę iškeliavo pas Viešpatį šie mūsų parapijos bendruomenės nariai: Aldona Agota Lipnickienė, Jonas Algimantas Andriuškevičius, Stasys Vaičiulis. Amžinąjį atilsį duok jiems Viešpatie...

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

01.20  Šv. Fabijonas, popiežius, kankinys; šv. Sebastijonas, kankinys

01.21  Šv. Agnietė, mergelė, kankinė

01.22  Šv. Vincentas, diakonas, kankinys

01.24  Šv. Pranciškus Salezas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas