EVANGELIJA  Mk  1,  14 - 20

Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!" Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą: buvo mat žvejai. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais". Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo. Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. Tuoj pat pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Kai Jonas Krikštytojas atsidūrė kalėjime, jo sekėjai galėjo jaustis Dievo apleisti, netekę vilties, tačiau kaip tik tuo momentu į viešumą išeina Jėzus, kuris pratęsia Jono liudijimą, suteikdamas prasmę savo giminaičio darbams. Juk Jonas Krikštytojas, kaip sakė jis pats, gyveno tik tam, kad parengtų kelią ateinančiam Mesijui... Jėzus pradeda savo tarnystę tada, kai galėjo atrodyti, jog būtų išmintinga liautis erzinus šalies vadovus, pradėjusius negailestingą pranašų persekiojimą, ir todėl dar labiau stebina Jo skelbiama Geroji Naujiena. Nebėra laiko nei prasmės dar kažko laukti, nes pats Dievas jau yra su savo žmonėmis... Labai dažnai mums pritrūksta laiko padaryti tai, ką norėtume, susitikti tuos žmones, kuriuos mylime, pasigėrėti tais nedideliais džiaugsmais, kuriuos patiriame gyvenime. Nuolat atidedame tai ateičiai, geresniems laikams, kurie dar ateis... Gaila, tačiau ir tikėjimo dalykuose padedame tiek daug jėgų, kad gyventume tik dabartimi, savo ryžtingą atsivertimą vis atidėdami, pasiduodami kasdienybės chaosui. Dievas yra čia, nors Jo ir negirdime, nors gerai to buvimo ir nesuvokiame, netgi jei nuovargis ar skausmas užtemdė vidinį mūsų dvasios žvilgsnį. Dievas yra čia, nes Jis atėjo pas mus. Ne tik Dievas mums yra prieinamas, tačiau mums yra duota galimybė kurti Jo karalystę, gyventi pagal Evangelijos logiką, kurti savo gyvenime tas vietas, kuriose toji Karalystė galėtų įsikurti. Svarbiausia, kad tam neprivalome dėti ypatingų pastangų, neprivalome tos garbės užsitarnauti, nes tai yra paties Dievo dovana. Pakanka tik atsiliepti į kvietimą ir bendradarbiauti. Mes neturime galimybės atidėti savo atsivertimo iki artimiausių rekolekcijų. Jėzus kviečia eiti kartu su Juo Simoną ir Andriejų žūklės metu ir Jokūbą su Jonu, besiruošiančius jai. Jėzus eina ir kviečia visus... visada... ir visur... Nėra jokių išskirtinių sąlygų tiems, kurie ryžtasi tapti Jo mokiniais. Vienintelis dalykas, ko prašo Jėzus - tai širdies atsivertimas, požiūris, kai suvokiame, kad tikrasis mūsų gyvenimo atsakymas slypi Dievo širdyje. Reikia tik ryžtis palikti visus mus pančiojančius tinklus: sunkias mintis, savo susikurtus gyvenimo galvosūkius, pernelyg gausius savo įsipareigojimus, trukdančius mylėti Kristų. Jo skelbiama žinia persmelkia mūsų mažą gyvenimą, mūsų kasdienybės kelią. Esame kviečiami kartu su Juo tapti žmonių žvejais, o tai reiškia: savo pavyzdžiu traukti žmones, pasislėpusius nuo Dievo ir savęs nužmogintame ir nužmoginančiame pasaulyje. Karalystė arti, - sako mums Jėzus, - ji jau čia, atsigręžkite ir leiskite, kad jus apkabintų jus mylintis Dievas...

Iškeliavę  pas  Viešpatį...

Praėjusią savaitę iškeliavo pas Viešpatį šie mūsų parapijos bendruomenės nariai: Stasė Adomaitienė, Apolonija Veselkaitė, Algimantas Šenauskas, Adomas Vaičiulis, Valentinas Slušnys. Amžinąjį atilsį duok jiems Viešpatie...

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

01.26  Šv. Timotiejus ir Titas, vyskupai

01.27  Pal. Jurgis Matulaitis, vyskupas

01.28  Šv. Tomas Akvinietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas

01.31  Šv. Jonas Boskas, kunigas