Pas jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų". Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!" Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus. Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir smarkiai prigrasino: „Žiūrėk, niekam nieko nepasakok! Eik pasirodyk kunigui ir už pagijimą paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti". O šis bekeliaudamas pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti įvykį, kad Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas jį.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

 Kristaus laikais raupsai buvo laikomi užkrečiamąja liga. Raupsuotieji negalėdavo dalyvauti bendruomenės gyvenime. Jiems buvo draudžiama bendrauti su sveikaisiais. Artėdami prie žmonių, jie turėdavo šaukti: „Esu nešvarus!". Žmonės, atpažinę raupsuotuosius, vydavo juos šalin. Gailestingieji iš tolo jiems numesdavo išmaldą. Ši liga buvo laikoma prakeikimo ženklu, manyta, kad sudarkytas kūnas atspindi ir širdies sutepimą. Raupsuotasis turėdavo gyventi visuomenės ir religijos užribyje. Pagal rabinų tradiciją, tai liga, kuri padaro gyvenimą, nebevertą gyventi.  Ir štai Jėzus daro neįmanomą dalyką: „Jis, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: ‚Noriu, būk švarus!‘". Jėzus paliečia nepaliečiamąjį. Jėzaus dėka raupsais sergantis žmogus grįžta į gyvenimą, į bendrystę su kitais ir su Dievu. Šioje situacijoje Jėzus ištarė dieviškus žodžius: „Noriu.... " Jėzus palietė raupsuotąjį, padarė tai, ko vengė visi kiti. Jis nori, kad žmogus nekentėtų, nori, kad jis būtų laisvas, kad būtų švarus. Tai drauge ir galimybė mums visiems. Palengvinti kančią, padėti kenčiančiam, nežiūrint savo skausmo, nebijoti prisiimti ir kito žmogaus rūpesčių, reiškia pasakyti jam: „Kristus yra čia. Jis nori tau per mane padėti". Jėzus liepė išgijusiajam niekam apie tai nepasakoti, bet pasirodyti kunigui, kaip nurodyta Mozės Įstatyme. Taip jis parodo, jog atėjo ne panaikinti Įstatymo, bet jį įvykdyti, t. y. išpildyti tai, ką Įstatymas įsakė daryti, bet nedavė sugebėjimo daryti. Kristus nori ir išlaisvina, suteikia jėgų pradėti naują gyvenimą. Ar aš noriu?

Pabaigoje evangelistas Morkus pažymi, kad išgydęs raupsuotąjį „Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. „Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose". Jėzus tam tikra prasme tapo raupsuotuoju „ ... bet žmonės iš visur rikosi pas jį".

Iškeliavę  pas  Viešpatį...

Praėjusią savaitę iškeliavo pas Viešpatį šie mūsų parapijos bendruomenės nariai: Vladas Ūkelis, Aloyzas Šilinis, Marija Bubnienė, Danutė Švermickaitė, Romualdas Araneckas. Amžinąjį atilsį duok jiems Viešpatie...

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

02.17  Septyni šventieji Servitų ordino steigėjai

02.21  Šv. Petras Damijanis, vyskupas, Bažnyčios mokytojas