EVANGELIJA
Lk 24, 35 - 48
O jie papasakojo, kas jiems
atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną. Jiems apie tai
besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!" Virpėdami
iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote,
kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk
tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų,
kaip matote mane turint". Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš
džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko
nors valgyti?" Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse. Paskui
Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar
būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme,
Pranašų knygose ir Psalmėse". Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų
Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels
iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus
skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. Jūs esate šių dalykų
liudytojai.
MINTYS
PAMĄSTYMUI
Jėzus
savo skelbtąją Naujieną patikėjo Bažnyčiai, o tai reiškia, kad savo
liudininkais Jis padarė mus visus. Mes patys tikime ir skelbiame žmonėms, kad
Dievas nusprendė tapti žmogumi, prisiėmė žmogaus kūną, rūpesčius, sunkumus,
nuovargį, kančią, mirtį ir visa tai pavertė džiaugsmu. Mes kalbame apie visišką
pasiaukojimą, apie kryžiaus slėpinį ir tuojau pat liudijame, kad Jėzus yra
gyvas ir nuolat gyvena Jį tikinčiųjų bendruomenėje. Išganytojas kviečia mus
visiems kalbėti apie Jo meilę ir apie Dievo troškimą savo meilę parodyti
kiekvienam žmogui. Vargu, ar tai įmanoma padaryti, nejaučiant savo pačių
širdyje vidinės santarvės, ramybės ir džiaugsmo, kuriuo su mumis pasidalijo
Prisikėlusysis. Dievas mums suteikia galimybę liudyti Jį švelnumo ir džiaugsmo
kupina širdimi, suvokiant, kad esame riboti žmonės, tačiau tos ribos negali
sustabdyti galingo Viešpaties ramybės dvelkimo. Iš tiesų šį sekmadienį aiškiai
matome viziją Bažnyčios, kaip tikinčiųjų bendruomenės, kuomet mokiniai,
suvokdami savo silpnumą, skelbia Dievo Karalystę ir ja gyvena savo
kasdienybėje. Galima sakyti, kad tai yra Dievo svajonė, tai, dėl ko Išganytojas
atėjo pas mus. Jis nori per mus paliudyti, kokia meile mus myli Dievas...
ŠVENTŲJŲ
MINĖJIMAI
04.28 Šv. Petras Šanelis, kunigas, kankinys; Šv. Liudvikas Montfortietis, kunigas
04.29 Šv. Kotryna Sienietė, mergelė, Bažnyčios
mokytoja
04.30 Šv. Pijus V, popiežius
05.01 Šv. Juozapas Darbininkas
05.02 Šv. Atanazas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas