EVANGELIJA  Lk  24,  35 - 48

O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną. Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!" Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint". Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?" Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse. Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse". Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. Jūs esate šių dalykų liudytojai.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Jėzus savo skelbtąją Naujieną patikėjo Bažnyčiai, o tai reiškia, kad savo liudininkais Jis padarė mus visus. Mes patys tikime ir skelbiame žmonėms, kad Dievas nusprendė tapti žmogumi, prisiėmė žmogaus kūną, rūpesčius, sunkumus, nuovargį, kančią, mirtį ir visa tai pavertė džiaugsmu. Mes kalbame apie visišką pasiaukojimą, apie kryžiaus slėpinį ir tuojau pat liudijame, kad Jėzus yra gyvas ir nuolat gyvena Jį tikinčiųjų bendruomenėje. Išganytojas kviečia mus visiems kalbėti apie Jo meilę ir apie Dievo troškimą savo meilę parodyti kiekvienam žmogui. Vargu, ar tai įmanoma padaryti, nejaučiant savo pačių širdyje vidinės santarvės, ramybės ir džiaugsmo, kuriuo su mumis pasidalijo Prisikėlusysis. Dievas mums suteikia galimybę liudyti Jį švelnumo ir džiaugsmo kupina širdimi, suvokiant, kad esame riboti žmonės, tačiau tos ribos negali sustabdyti galingo Viešpaties ramybės dvelkimo. Iš tiesų šį sekmadienį aiškiai matome viziją Bažnyčios, kaip tikinčiųjų bendruomenės, kuomet mokiniai, suvokdami savo silpnumą, skelbia Dievo Karalystę ir ja gyvena savo kasdienybėje. Galima sakyti, kad tai yra Dievo svajonė, tai, dėl ko Išganytojas atėjo pas mus. Jis nori per mus paliudyti, kokia meile mus myli Dievas...

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

04.28  Šv. Petras Šanelis, kunigas, kankinys; Šv. Liudvikas Montfortietis, kunigas

04.29  Šv. Kotryna Sienietė, mergelė, Bažnyčios mokytoja

04.30  Šv. Pijus V, popiežius

05.01  Šv. Juozapas Darbininkas

05.02  Šv. Atanazas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas