EVANGELIJA
Jn 15, 1 - 8
Kaip mane Tėvas
mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano
įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir
pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir
kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas, kad vienas kitą
mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus
atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu
jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais
vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. Ne jūs mane
išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių
ir jūsų vaisiai išliktų, - kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa
jums duotų. Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!"
MINTYS
PAMĄSTYMUI
Iš tikrųjų, kas yra meilė?
Apaštalas Jonas apie
tai kalba labai aiškiai: visų pirma meilė reiškia: priimti Dievo meile, leistis
Jo mylimiems ir gyventi atrastoje meilėje. Šia prasme meilė pirmiausia reiškia
suvokimą, o tik paskui emocijų lydimą jausmą. Taip pat apaštalas primena mums, kad
meilė parodoma darbais. Mes pernelyg dažnai manome, kad meilė reiškia tik
aistrą ir prisirišimą, gėlių kvapą ir begalinę laimę, jausmą, kad esi brangus
ir kažkam reikalingas. Meilė - tai taip pat ir kasdienybė, vargas, ištikimybė,
kančia. Visa tai gerai suprato Jėzus ir mums atidavė visą save.
Kad tik mes
suprastume, kad Dievas prašo tik leisti Jam mus mylėti, leisti, kad mus
pasiektų Jo gailestingumas, gyventi Jo šviesoje! Akivaizdu, kad tokia meilė
gali pakeisti mus. Keičiamės jau tada, kai jaučiame, kad mus myli žmogus, tad
ką besakyti apie Dievo meilę mums, besąlygišką, nesavanaudišką, siūlomą mums,
kaip nepaprastą dovaną?! Dievas myli mus
ne todėl, kad esame verti tokios meilės, bet mylėdamas padeda mums įveikti
tamsiąją prigimties pusę, esančią kiekviename žmoguje. Mylėti kitą, reiškia:
pastatyti jį savo dėmesio centre, leisti, kad jo gyvenimas, jo reikalai, jo
elgesys būtų priimamas ir vertinamas. Jei pasaulis mokėtų klausytis šio Dievo
Žodžio, jau dabar čia būtų Dievo karalystės dalelė, kur mūsų ribotume
kiekvienas žmogus galėtų jaustis savo vietoje. Būti krikščionimi, reiškia:
pažvelgti į kito žmogaus akis ir pasakyti jam: „Myliu tave", pakartoti tai, ką
mums sako pats Dievas. Mes galime nesutikti su tuo, kaip žmogus galvoja, ką
daro, tačiau kartojame, kad mylime jį, norime jam padėti, siekiant gėrio. Meilė
yra sąmoningas ir drauge skausmingas pasirinkimas, siekiantis mūsų sielos
gelmes, leidžiantis būti garbingiems savo pačių atžvilgiu, kai suprantame, kad
nesugebame parodyti žmogui šiltų jausmų, tačiau, kaip tikintys žmonės, norime
sekti Viešpaties pavyzdžiu, kuris mus mylėjo jau tada, kai nebuvome to
užsitarnavę. Būkime tikri, kad tada, kai iš tiesų pasijuntame esą mylimi,
pasaulis bent jau aplink mus tampa geresnis, ir jei mūsų širdis neliepsnos
meilė, pasaulis mirs nuo šalčio...
ŠVENTŲJŲ
MINĖJIMAI
05.20 Šv. Bernardinas Sienietis, kunigas