EVANGELIJA
Mt 28, 16- 20
Vienuolika mokinių nuvyko į
Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai
parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus
prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite
mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir
Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš
esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos".
MINTYS
PAMĄSTYMUI
Šventasis
Raštas pažįsta tik Sandoros Dievą, sukūrusį pasaulį, kad ant visų kūrinių
išlietų savo meilę, ir išsirinkusį tautą, kad su ja sudarytų sužadėtuvių
sutartį, padarytų ją palaiminimu visoms tautoms ir per tai išugdytų didžiąją
visos žmonijos šeimą. Tokį Dievą Naujajame Testamente galutinai apreiškė Jėzus.
Jis mums parodė mylinčio Dievo veidą: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė
savo viengimį Sūnų" (Jn 3, 16). Pats Išganytojas yra sakęs, kad Dievas yra
meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve ir Dievas pasilieka Jame.
Išganytojas ne vieną kartą yra pasakęs, kad Jis ir Tėvas yra viena? Jei tai
tikime, galime pamėginti įsigilinti į tai, ką Išganytojas yra pasakęs apie
Dievą. Jis, kurį mes vadiname „Viešpačiu", tai yra, Dievu, gali kalbėti apie
Dievą ir atskleisti Dievo būties gelmę. Jėzus sako, kad Dievas yra Trejybė, kad
jeigu mes išoriškai ir suvokiame, kad Dievas yra vienas, toji vienybė - tai Tėvo
ir Sūnaus bendrystės Šventojoje Dvasioje vaisius. Šie asmenys yra tiek
nukreipti vienas į kitą, kad iš tiesų yra Viena. Vien tik Jėzus galėjo įeiti į
Dievo būties gelmę, tik Jis, pats būdamas Dievas, galėjo atskleisti mums vidinį
džiaugsmą, vidinę Dievo bendrystę. Jėzus mums apreiškė, kad žmogus savo esme
yra „sūnus" arba „dukra", kūrinys, gyvenantis palaikydamas santykį su Dievu
Tėvu ir per tai su visais savo broliais ir seserimis. Žmogus save įgyvendina ne
siekdamas absoliučios autonomijos, pasiduodamas iliuzijai, jog yra Dievas, bet
priešingai - pripažindamas, jog yra vaikas, atviras kūrinys, besistiebiantis į
Dievą ir ranką tiesiantis savo broliams bei seserims, kurių veiduose atranda
visų Tėvo paveikslą. Bažnyčios mokymas, susiformavęs iš tokio požiūrio į Dievą
ir žmogų, kviečia rinktis Dievo primatą: visas žmogaus gyvenimas ir darbas
priklauso nuo pirmosios vietos užleidimo Dievui, ne Dievui bendrąja prasme, bet
vardą ir veidą turinčiam Viešpačiui, Sandoros Dievui, išvedusiam tautą iš
Egipto vergijos, prikėlusiam Kristų iš numirusių ir trokštančiam vesti žmoniją
į taikos ir teisingumo paženklintą laisvę.
ŠVENTŲJŲ
MINĖJIMAI
06.09 Šv. Efremas,
diakonas, Bažnyčios mokytojas
06.11 Šv Barnabas, apaštalas
06.13 Šv. Antanas Paduvietis, kunigas, Bažnyčios
mokytojas