EVANGELIJA  Jn  6,  60 - 69

Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!" Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina? O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?! Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. Bet kai kurie iš jūsų netiki". Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos. Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo". Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo. Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?" Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu - Dievo Šventasis".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Jėzaus žodžiai kieti, bet jie yra amžinojo gyvenimo žodžiai. Tai mums pasako  apaštalas Petras. Nėra abejonės, kad jis taip pat pradžioje daug ko nesuprato, bet buvimas su Jėzumi, tapimas jo mokiniu, padėjo perprasti Jėzų ir vis labiau suvokti, kas jis yra. „Tada Simonas Petras atsakė: Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!". Tie, kurie sekė Jėzų  trokšdami stebuklų, įvairių ženklų jo nesuprato ir nusivylė, bet tie, kure sekė jį ištvermingai atpažino jame kelią. Tad galima ištarti, jog kiekvienam tikram keliui reikia pastangų, jis nėra lengvas, bet vėliau teikia palaimą ir atgaivą. O norint, kad Jėzaus žodžiai man iš kietų taptų mieli ir atgaivinantys, reikia kasdien su juo susitikti, ką mes ir darome dalyvaudami šv. Mišiose, klausydami Jo žodžių ir priimdami jį kaip gyvąją Duoną. Šiandieniam žmogui, kuris įpratęs sumokėti pinigus ir gauti, ko tik nori, visos pastangos atrodo kaip laisvės suvaržymas, kaip kažkas svetimo. Tad nenuostabu, jog ir Jėzaus žodžiai, kurie sausas šakeles išpjauna, kad vynmedis vėl galėtų augti sveikas ir vaisingas, visada atrodo, kaip sunkūs, sudėtingi, ar net nereikalingi. Mes įpratome atsisakyti visko, kam reikia pastangų, ryžto, kantrybės, darbo ir kruopštumo. Ištežusi ir suglebusi žmogaus valia. Bepavidalė ir dažnai bespalvė vartojimo labirintuose klaidžiojanti tariama laimė. Jėzus nenori nė vienam primesti savo valios. Jo noras vienas ir vienintelis - kad žmogus nepralaimėtų gyvenimo dovanos ir išliktų laisvas. Kieti, Viešpatie, tavo žodžiai. Ir būtent jie yra tinkami mano gyvenimo namo statybai, kurio neįveiks nei abejingumo vėtros, nei netikrų pranašų lietus.

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

08.24  Šv. Baltramiejus, apaštalas

08.25  Šv. Liudvikas; šv. Juozapas Kalasantas, kunigas

08.26  Šv. Kazimieras - Lietuvių jaunimo globėjas

08.27  Šv. Monika

08.28  Šv. Augustinas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

08.29  Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimas