Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

EVANGELIJA  Mk  7,  1 - 8.  14 - 15. 21 - 23

Pas Jėzų susirenka fariziejų ir keli Rašto aiškintojai, atvykę iš Jeruzalės. Jie pamato kai kuriuos jo mokinius, valgančius suterštomis (tai yra nemazgotomis) rankomis. Mat fariziejai ir visi žydai pagal prosenių paprotį valgo tik rūpestingai nusiplovę rankas. Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra dar daug nuostatų, kurių jie laikosi sekdami papročiu, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo. - Taigi fariziejai ir Rašto aiškintojai jį klausia: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių papročio ir valgo suterštomis rankomis?" Jis atsako jiems: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų. Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių". Ir vėl sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina". Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Šio sekmadienio evangelijos ištraukoje Jėzus ryžtingai pakyla prieš veidmainystę, polinkį sureikšminti išorės gestus ir apeigas, o apleisti širdies tyrumą. Deja, žmogus labiau trokšta atrodyti, negu būti geru. Šiandien tai ne tik individuali, bet taip pat socialinė bei kolektyvinė problema. Visuomenė yra labai susirūpinusi aplinkos užteršimu ir beveik nieko nebekalba apie vidinę ir moralinę taršą. Išorinės aplinkos tarša, su kuria dabar susiduriame, yra vidinės aplinkos taršos veidrodis ir rezultatas. Ekologiniai sąjūdžiai per mažai į tai kreipia dėmesio. Jie karštai kovoja - jų jausmas suprantamas ir teisėtas - su aplinkos tarša, tačiau tai, kad žmogus teršia savo dvasią, jie laiko viena iš jo laisvės teisių. Čia glūdi veidmainystė. Norime pašalinti išmatuojamą taršą, tačiau nekreipiame dėmesio į dvasinį žmogaus užterštumą. Panašu, kad ir mūsų laikų krikščionims nelabai rūpi abejingumas, rūstybė, įtarinėjimai, nusivylimas, nesąžiningumas,- visi tie dalykai, kuriais taip piktinamės visuomenėje, bet, atrodo, nė vienas sau negalėtume to prikišti. Norėtųsi patikėti, kad to nėra, bet faktai yra visiškai priešingi! Kaip tik todėl kyla liūdnas įtarimas, kad mes dar vieną kartą įkalinome Jėzų, ir mūsų tikėjimas nusirito iki gausybės apeiginių nuostatų, taip prarandant esmę. Labai retai tenka išgirsti žmones, nusiskundžiančius, kad jie nesugeba pakankamai nuoširdžiai mylėti, kaltina save, kad Šventąsias Mišias laiko pareiga, o ne švente, graužiasi, kad nepadeda savo artimui, dūsauja, kad skubėdami neparodo reikiamo kilnumo... Mes turime keistis ne išorėje, bet viduje. Turime ne atlikinėti veiksmus, panašius į atsivertimą, bet pakeisti savo širdį, kad išoriniai veiksmai paliudytų tai, kas iš tiesų įvyksta viduje. Dievas juk ieško ne gražias kaukes dėvinčių krikščionių, bet savo vaikų, ne teisiųjų, bet nusidėjėlių, kurie trokšta atsiversti...


ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

09.03  Šv. Grigalius Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas