EVANGELIJA Mk 7, 31 -
37
Palikęs Tyro
sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką. Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus
į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė
jam: „Efatá!", tai yra: „Atsiverk!" Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo
liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. Jėzus jiems liepė niekam šito
nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. Žmonės
be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji
girdi ir nebyliai kalba".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Egzistuoja
dar viena negalia, kuri kamuoja mus: tapome nebegirdintys ir Dievo atžvilgiu.
Jo tiesiog nebegalime girdėti - mūsų ausys pilnos kitokių garsų. Tai, kas apie
jį sakoma, atrodo nemoksliška ir nebetinkama mūsų laikams. Tapę nebegirdintys
ar net kurti Dievo atžvilgiu, prarandame ir gebėjimą jį išgirsti, su juo
kalbėtis, į jį kreiptis. Taip imame stokoti krikščioniškojo suvokimo.
Evangelistas Morkus Jėzaus ištartu aramėjišku žodžiu „efata" - „atsiverk"
tiesiogiai kviečia mus išgirsti Dievo žodį ir jį priimti į savo gyvenimą.
Krikšto apeigų pabaigoje yra prašoma: „Viešpats Jėzus Kristus, kuris padaro,
kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba, tepadeda tau, kad nebūtum kurčias(-ia)
Dievo žodžiui ir nebylys(-ė) jį garbinti". Vadinasi, per mūsų Krikštą Jėzus mus
lygiai taip pat palytėjo ir ištarė: „efata" - „atsiverk", kad padarytų mus
gebančius girdėti Dievą ir taip vėl padovanotų sugebėjimą kalbėtis su Dievu.
Pakrikštytojo kelias turi tapti augimo procesu, kai bręstama gyvenimui su Dievu
ir išmokstama krikščioniškai žvelgti į žmones bei kūriniją. „Dievui nėra
būtinos nei kojos, nei rankos, nei kiti kūno nariai. Jam reikia tik mūsų ausų",
- sakė Martynas Liuteris († 1546). Ausys pasirengusios priimti Dievo žodį tam,
kad atsivertų tikėjimui: „Tikėjimas - iš klausymo" Visa Izraelio tautos
istorija yra paženklinta žodžio ir klausymosi: ne dviejų atskirtų veikimų, bet
vienos tikrovės, vieno veiksmo, nes „kalbėti ir klausytis yra tik vienas
dalykas", - sakė Emanuelis Levinas († 1995). Štai kodėl kvietimas, kuris
nuskamba Biblijoje, yra pirmasis ir tikrasis įstatymas: „Klausykis, Izraeli!"
(Įst 6, 4). Nusiteikimas klausytis yra esminė nestabmeldiška tikėjimo sąlyga. (Rom 10, 17). Dekapolyje (triukšmingo
didmiesčio simbolis, nes išvertus iš graikų kalbos reiškia „dešimt miestų")
kurčnebylis negali girdėti Jėzaus žodžių ir pradėti tikėjimo kelio. Tad prieš
suteikdamas jam kalbą ir klausą, Jėzus pasitraukia su juo į nuošalią vietą ir
tyloje prabyla į jį jam suprantama kalba - gestų kalba: paliečia jo liežuvį ir
ausis. Taip yra atstatoma bendrystė, asmeninis santykis. Ir pirmasis žodis,
kurį kurčnebylis gali išgirsti, yra būtent išganymo žodis „Efata!" -
„Atsiverk!".
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
09.08 Švč. Mergelės Marijos Gimimas (Šilinė)
09.09 Šv. Petras Klaveras, kunigas
09.12 Švč. M. Marijos Vardas