EVANGELIJA  Mt  1, 18 - 25

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių". Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis". Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi.

„Aš skelbiu jums didį džiaugsmą!" Kalėdų sveikinimas, 2009 m.

„Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas", - ši angelo paskelbtoji žinia iš Evangelijos pagal Luką (2, 10-11) skamba jau du tūkstančius metų ir gaivina milijonus į Kristų įtikėjusių geros valios žmonių. Kristaus gimimą lydėję įvykiai - šviesa virš Betliejaus ir skambančios angelų giesmės - išgąsdino piemenis, todėl pirmiausia angelas juos nuramino sakydamas: „Nebijokite!" Mums visiems - dvasininkams ir pasauliečiams - šiandien reikia šio padrąsinančio angelo žodžio, nes mūsų širdys dažnai būna perpildytos nerimo ir baimės. Mus gąsdina kiaulių gripas, mažinamos pensijos, siautėjantys nusikaltėliai ir mūsų pačių nesibaigiančios bėdos. Kai kas išsigandęs net bėga iš Tėvynės, tikėdamasis kitur rasti didesnį saugumą. Deja, neįmanoma pabėgti nuo nerimo ir baimės, todėl reikia mokytis patiems tai įveikti. Daug nerimo ir baimės Lietuvoje bei pasaulyje buvo ir prieš trisdešimt metų, kai aplink tvyrojo priespauda ir šaltojo karo nuotaika. Tada 1978 metais popiežiumi buvo išrinktas kardinolas Karolis Vojtyla iš Rytų bloko šalies. Viso pasaulio žiniasklaida nekantriai laukė, ką pasakys naujasis popiežius, gerai pažįstantis pavergtąsias šalis. Jonas Paulius II savo pirmojoje kalboje pasauliui ištarė labai svarbų žodį: „Nebijokite!" Drauge prie šio žodžio jis pridėjo ne raginimą sukilti prieš nežmonišką komunistinę sistemą, bet pakvietė visus atsigręžti į Kristų. „Atidarykite duris Kristui!"- sakė Šventasis Tėvas. Jis žinojo, kad tada, kai žmogus įsileidžia Kristų į savo gyvenimą, tas gyvenimas pradeda iš esmės keistis, o melui ir prievartai nebelieka vietos. Panašiai popiežius Jonas Paulius II kalbėjo 1993 metais lankydamasis Lietuvoje. Jis labai gerai žinojo apie anuometinį mūsų vargą ir geriau už mus pačius suvokė, koks ilgas ir sudėtingas kelias laukia mūsų visų. Todėl jis kvietė ir Lietuvos žmones atsiverti Kristui, leidžiant jam veikti mūsų asmeniniame, visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Popiežius kalbėjo: „Lietuva gerai žino, ką reiškia tvarkyti žmogaus gyvenimą be Dievo. Liūdną praeities patirtį visi puikiai mena. Reikia atverti duris kitiems akiračiams. Šiam tikslui Bažnyčia siūlo remtis Evangelija, kuri yra šviesa, apšviečianti žmogaus vertą visuomeninės pažangos kelią. Šiame kelyje kiekvienas asmuo pripažįstamas kaip gyvojo Dievo paveikslas. Šios šviesos dėka lietuviai sugebės kurti gėrį, vieningai ir taikiai gyventi." Po dvidešimties Nepriklausomybės metų matome, kad dažnai užmiršdavome Kristaus Evangeliją, ir dėl to blogis tarsi devyngalvė hidra yra apraizgiusi visas šiandienio gyvenimo sritis. Blogiausia yra tai, kad daugelis praranda net viltį, jog gyvenimas galėtų pasikeisti į gera. Iš tikrųjų jis gali pasikeisti, tik niekuomet nenugalėsime blogio, jei patys nesikeisime į gera. Pesimizmas ir protų sumaištis neša tik nelaimes. Daugelis nebeturi gyvo ryšio su Dievu ir dėl to tunelio gale nebemato šviesos. Ta šviesa yra Kristus, tik reikia vaikščioti jo šviesoje, tik reikia su juo tartis, darant sprendimus asmeniniame ar visuomeniniame gyvenime. Krikšto metu Kristaus šviesa suspindėjo mūsų sieloje, bet toliau jau nuo mūsų priklauso, ar leidžiame jai šviesti. Sveikindamas arkivyskupijos kunigus ir visus tikinčiuosius šventų Kalėdų proga, linkiu angelo žodžiais: „Nebijokite! Aš skelbiu jums didį džiaugsmą ... šiandien jums gimė Išganytojas, Viešpats Mesijas!" Pasitelkdami maldą ieškokime Kristaus savo sielos gelmėje; ieškokime jo, atleisdami padarytas nuoskaudas, darydami gerus darbus ir aplink save skleisdami tikėjimo šviesą.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius