Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

EVANGELIJA  Lk  3,  15 - 16.  21 - 22

Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Jėzui nereikėjo krikštytis. Jis panoro šiuo gestu parodyti Dievo apsisprendimą ne iš tolo pagelbėti žmogui, bet prisiimant jo trapią būtį. Jo nekaltumas ir šventumas prisiartino prie mūsų nuodėmės, kad mes nuodėmėje galėtume prisiartinti prie jo nekaltumo ir šventumo. Jordane ne vanduo Jėzų pašventino, bet Jėzus - vandenį, ir ne tik Jordano vandenį, bet visų pasaulio krikštyklų vandenį. Šiandieninė Kristaus krikšto šventė, kuria užbaigiamas Kalėdų laikas, suteikia galimybę prisiminti mūsų krikštą. Daugelis iš mūsų buvo pakrikštyti vaikystėje, todėl dažnai tenka išgirsti klausimą: kodėl reikia krikštyti mažus vaikus? Kodėl nepalaukus kol jie užaugs ir patys laisvai apsispręs? Kūdikių krikštijimas yra sena Bažnyčios tradicija. Ji gerai žinoma nuo II amžiaus. Tačiau galimas dalykas, kad jau apaštalams pradėjus skelbti tikėjimą, kai krikštą priimdavo ištisi „namai", būdavo krikštijami ir kūdikiai. Kūdikių krikštas labai aiškiai parodo, jog už bet kurią pozityvią žmogaus veiklą pirmesnė yra Dievo malonė ir ji teikiama visiškai dovanai. Kita vertus, juk sutekdami vaikui gyvenimą, tėvai taip pat neklausia jo pritarimo. Jie yra įsitikinę, kad gyvenimas yra didžiulė dovana, už kurią vaikas vieną dieną bus jiems dėkingas. Krikštas, Kristaus mirties ir prisikėlimo dėka, taip pat yra gyvenimo dovana - vaiko atidavimas į Dievo, stipresnio už tamsias pragaro ir mirties jėgas, rankas. Be abejo, yra svarbu, jog tėvai ir krikštatėviai patys yra tikintys ir ketina padėti vaikui puoselėti tikėjimo malonę. Vaikas nėra tėvų nuosavybė, priešingai, Kūrėjo jis laisvai ir vis naujaip patikimas jų atsakomybei, kad jie padėtų jam būti laisvu Dievo vaiku, gebančiu priimti atsakingus asmeninius pasirinkimus. Krikšto apeigose yra iškalbus ženklas, išreiškiantis šį tikėjimo perdavimą: žvakės, uždegtos nuo Velykinės žvakės, įteikimas pakrikštytajam. Taip karta iš kartos perduoda gyvenimo šviesą, kad, kai Kristus sugrįš, galėtų mus rasti su uždegtais žibintais. Tėvai ir krikštatėviai prisiima atsakomybę šią prisikėlusio Kristaus šviesą perduoti savo vaikui, ugdydami jo tikėjimą, mokydami jį melstis, kad jis, kaip Jėzus, jo padedamas augtų „išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse" (Lk 5, 52). Bažnyčia pripažįsta tėvų apsisprendimą ir neleidžia krikštyti vaiko prieš jų valią. Taip pat iškilus abejonėms dėl religinės šeimos aplinkos yra patariama krikštą atidėti. Šiandien niekas nesako, kad žmogus paprasčiausiai nepriėmęs krikšto bus pasmerktas ir eis į pragarą. Vaikai, mirę be krikšto, kaip ir suaugusieji, ne dėl savo kaltės gyvenę be Bažnyčios, bet įsiklausę į savo sąžinės balsą, gali išsigelbėti. Priežastis ta, kad Dievas yra meilė, todėl „jis trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti" (1 Tim 2, 4); Kristus numirė ir už juos. Kitaip yra su tais, kurie nesikrikštija iš tingumo ar aplaidumo, nors savo širdyje galbūt jaučia krikšto svarbą ir būtinumą. Tuo atveju Jėzaus žodžiai įgauna savo rimtumą: tik tas, „kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas" (Mk 16, 16). Reikalui esant, pavyzdžiui mirties atveju, krikštyti gali kiekvienas žmogus, net nekrikštytas, jei jis turi intenciją, aiškiai gal net ir neišreikštą, daryti tai, ką per krikštą daro Bažnyčia. Krikštas galios, jei bus krikštijama užpilant vandens arba panardinant į vandenį dieviškosios Trejybės vardu, pasak Mt 28, 19: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios".

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

01.13  Šv. Hiliaras, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas