Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!
2010 02 28             II-sis    Gavėnios      sekmadienis                       metai C

EVANGELIJA  Lk   9,28-36

    Praslinkus maždaug aštuonioms dienoms po šitų žodžių, jis pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje. Petrą ir jo draugus apėmė miegas. Išbudę jie pamatė jo spindesį ir stovinčius šalia jo du vyrus. Šiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: „Mokytojau, gera mums čia būti! Padarykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei ir trečią Elijui". Jis nesižinojo, ką kalbąs. Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!" Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nesakė apie savo regėjimą

MINTYS  PAMĄSTYMUI

    Bažnyčia atgailos kelionės pradžioje kalbėdama apie Jėzaus atsimanymą stengiasi geriau parodyti tai, ko siekiame. Juk iš tiesų, jeigu stengiamės siekti atsivertimo, rūpinamės būti užjaučiantys, sugebame atsisakyti nebūtinų dalykų, mokame pasninkauti, melstis ir trokštame siekti dvasinės gelmės, tai darome todėl, kad norime būti laisvi ir trokštame matyti savo Mokytojo šlovę. Ar esame savo tikėjime bent akimirkai atsidūrę ant Taboro? Mišios kurių metų atrodo, kad kažkas palietė mūsų širdį, gamtoje praleista diena ir tuo metu patirta ramybė, kai Dievas, atrodytų, pasilenkia prie mūsų ir norisi dėkoti visa širdimi,- visa tai akimirkos, gyvenimo žiežirbos, kurios, tačiau, leidžia pajusti mumyse gyvenančią begalybę. Tai džiaugsmas ir drauge baimė, tokia pat, kokia apėmė Petrą ir jo draugus ant Taboro kalno. Dievo grožis, Jo didybės suvokimas turi tapti mūsų dvasinio gyvenimo varikliu. Petras tai ir išreiškė, sakydamas: „Mokytojau, kaip gera mums čia". Gyvendami be tokio suvokimo, matome labai daug blogio. Mus skaudina nešvarios gatvės ir užteršta gamta, piktina politikų ir pramogų pasaulio atstovų kalbos, baisimės viešpataujančia netvarka, pykstame, kad esame priversti gyventi nuolat konkuruodami su kitais, kovodami, susidurdami su vis naujais iššūkiais. Siaubingas yra pradingusios meilės skausmas, nesutarimai su artimaisiais, kuomet patys skausmą sukuriame, jį maitiname savo prisiminimais ir galiausiai būname to skausmo parblokšti. Ar ne todėl mūsų šiuolaikinis gyvenimas yra toks trapus? Ar ne todėl mūsų bendruomenėse yra tiek daug abejingumo? Gal mes pamiršome džiaugtis tikėjimu ir kalbėti apie tikėjimo džiaugsmą? Šventosios Mišios, kuriose dalyvaujame, gali būti grožio vieta: tyla, giesmės, tikėjimas, vieta, kurioje meldžiamės,- visa tai gali atnešti bent trupinėlį grožio į mūsų susikurtą pilką kasdienybę. Tai Taboras, ant kurio mus veda Išganytojas.

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas