Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

2010 03 07           III-sis    Gavėnios      sekmadienis                   metai C

 

EVANGELIJA  Lk   13,  1 - 9

Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite. Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo [tvenkinio] ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite". Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado. Ir tarė sodininkui: 'Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!' Anas jam sako: 'Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi'".

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

 

„Ką blogo padariau, kad mane ištiko tokia nelaimė? Kokį kryžių man uždėjo Dievas!"- daugybę kartų yra tekę klausytis panašių skundų, Dievui skirtų priekaištų. Žmonės nuolat klausia: „Jei Dievas tikrai yra geras, kodėl Jis nepadeda man išvengti sunkumų?" Šio sekmadienio Evangelijoje girdime, kad Jėzus savo klausytojams taip pat kalba apie panašią situaciją. Cituodamas du savo laikų kronikos įvykius, Jis stengiasi paneigti anais laikais (be abejo, ir šiomis dienomis) liaudyje paplitusią nuomonę. Statistinis pamaldus tikintysis manė, kad nelaimės, kaip kad bokšto prie Siloamo tvenkinio griuvimas, buvo bausmė tiems, kurie vienaip ar kitaip buvo padarę didelių nuodėmių. Labai daug žmonių skausmo ar kančios akimirkomis priekaištauja Dievui. Tai, ką kalba Jėzus, stebina ir kažkiek nuvilia. Jėzus nurodo kiekvieno atsakomybę: didelę dalį mūsų išgyvenamo skausmo sukuriame mes patys. Nemaža žmonių daro viską, kad tik sudarytų sau ar kitiems sunkumų, o paskui mėgina visą atsakomybę suversti Dievui. Dievas iš tiesų visuomet daro tai, ką Jam leidžiame padaryti mes, tačiau visuomet sustoja, susidūręs su mūsų priešiškumu Jo valiai bei širdies kietumu. Šeimininkui, kuris teisėtai nori nukirsti nevaisingą figmedį, sodininkas pataria kiek palūkėti: jis pats pasirūpins medį apkasti ir patręšti, ir, jei net tada medis neduos vaisių, jį bus galima nukirsti. Juk nukirtus medį, jo nebepavyks atgaivinti...

 Iš tiesų Dievas parodo kantrybę ir mūsų atžvilgiu: Jis taip pat mus, kaip tą figmedį, apkasinėja ir patręšia (tiesa, mes visa tai vadiname gyvenimo sunkumais) ir laukia, ar mes duosime vaisių. Tie vaisiai - tai mūsų atsivertimas, pastangos keisti savo elgesį, atnešantį nelaimes mums patiems ir kitiems žmonėms. Gyvenimas yra galimybė suvokti ir atskleisti sau, kas yra Dievas mums, ir kas esame mes. Visuomet, kai mes prašome Dievą išvaduoti iš skausmo, Viešpats kviečia mus nesukelti skausmo kitiems, išrauti savyje blogio šaknis ir parodyti savyje guodžiantį ir besišypsantį Dievo veidą. Todėl, susidūrę su liūdnais įvykiais ir nelaimėmis, niekuomet neskubėkime kaltinti Dievo, nepurtykime galvos ir nesitraukime atgal, o priimkime tai, kaip gyvenimo pamokymą tinkamai atlikti tai, kam esame pašaukti. Tai ir bus pirmas žingsnis į atsivertimą...

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

 

03.08  Šv. Dievo Jonas, vienuolis

03.09  Šv. Brunonas (Bonifacas) Kverfurtietis, vyskupas, kankinys


 

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas