Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

2010 05 09               VI - sis      Velykų sekmadienis                       metai C

EVANGELIJA  Jn 14, 23 - 29

Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs. Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas - Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, - jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs. Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau: aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus! Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą, nes Tėvas už mane aukštesnis. Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę. Jau nebedaug su jumis kalbėsiu, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis. Nors jis neturi man galios, bet pasaulis privalo pažinti, jog aš myliu Tėvą ir taip darau, kaip jis yra man įsakęs. - Kelkitės, eikime iš čia!"

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

    Šį sekmadienį Mišių liturgijoje skaitoma Evangelijos ištrauka yra paimta iš vadinamosios Jėzaus „atsisveikinimo kalbos". Tačiau tai nėra įprastas atsisveikinimas. Išganytojas užtikrina apaštalus, kad visada bus su jais per savo Žodį: Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės, mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Vadinasi, Dievo žodžio laikymasis, kaip atsiliepimas į Jo meilę, nulemia tai, jog Jėzus, o kartu ir dangaus Tėvas gyvena tikinčiame žmoguje. Turėti bendrą gyvenimą su Dievu... Kažin, ar mes gerai suvokiame tokios didelės dovanos reikšmę. Iš tiesų šiuo atveju kalbama apie abipuses pastangas. Žmogus savo gyvenimu artėja prie Jėzaus, kuris jau prieš tai priartėjo prie žmogaus, ateidamas į pasaulį. Iš mūsų pusės atrodo, reikia labai nedaug: tik sugebėjimo atsiliepti į Dievo žodį. Žinoma, nederėtų pamiršti, kad tas atsiliepimas - tai visų pirma broliškos meilės įsakymo vykdymas. Dievui žmogus yra tiek brangus, kad Jis net ir savo buvimą pasaulyje susieja su žmonių tarpusavio meile.

    Savo kalbą Jėzus baigia tipišku žydų atsisveikinimu: Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Jėzaus ramybė yra kitokia, kitoks yra ir Jo iškeliavimas. Jis išeina, tačiau nepasišalina. Dievas negali pasišalinti nuo savęs paties, vadinasi, Jis nepasišalina ir nuo savųjų. Jis visuomet yra kartu su mumis. Apaštalams tikrai nebėra jokios priežasties nerimauti ir pergyventi. Dievas yra su jais. Ar tikrai tai suprantame, girdėdami liturgijoje pasveikinimą: Viešpats su jumis? Ar Viešpats yra su mumis?

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

05.12  Šv. Nerijus ir Achilas, kankiniai

05.13  Fatimos Švč. M. Marija

05.14  Šv. Motiejus, apaštalas


 

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas