Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

2010 06 13                XI - sis        eilinis        sekmadienis               metai C

 

 EVANGELIJA  Lk 7, 36 - 8, 3

Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo. Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, verkdama priėjusi iš užpakalio prie jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu. Tai matydamas fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia, - kad ji nusidėjėlė!" O Jėzus prabilo: „Simonai, turiu tau ką pasakyti". Tas atsiliepė: „Sakyk, Mokytojau!" „Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas - penkiasdešimt. Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės? Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota". Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei". Ir, atsisukęs į moterį, jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji suvilgė jas ašaromis ir nušluostė savo plaukais. Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi man kojų. Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas. Todėl aš tau sakau: jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli". O jai tarė: „Atleidžiamos tau nuodėmės". Sėdintieji kartu už stalo pradėjo svarstyti: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!" O jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!" Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę. Su juo buvo Dvylika [apaštalų] ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų; tai Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai, Erodo prievaizdo Chuzos žmona Joana, Zuzana ir daug kitų moterų, kurios šelpė juos savo turtu.

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Dievo teisingumo matas yra meilė ir atleidimas. Jėzus sako, kad reikia žvelgti į vidų, įvertinti troškimus, pastebėti skausmą, pripažinti tiesą. Tokia meilė yra atleidimo pradžia, atleidimo, kurį visada dovanoja Dievas - visada veltui, visada besąlygiškai, skatinamas vien tik meilės. Į Simoną Jėzus prabyla švelniai, be pykčio, siūlydamas išspręsti uždavinį apie du skolininkus: vieną - turintį nedidelę skolą, kitą - įsiskolinusį smarkiai, tačiau netikėtai sužinojusius, kad skola dovanota. Kuris bus labiau patenkintas. Prieš atsakydamas Simonas svarsto ir nusprendžia teisingai, tuo parodydamas, kad yra pasirengęs į pasaulį žvelgti Dievo žvilgsniu. Dievas ieško ne teisiųjų, bet savo vaikų, ir Jam nėra svarbus mūsų dvasinis įvaizdis. Jis iš savo mokinių laukia tiesos, sugebėjimo pakelti kančią, tvirtybės, netgi jei mokinys ir suklystų. Mes visi esame parsiduodantys nusidėjėliai...

Parsiduodame už komplimentą apie mūsų šventumą, kad galėtume paglostyti savąjį „aš", kad visuomenėje ir Bažnyčioje turėtume pripažintą vietą, kad būtume vertinami, gal ir ne kaip patys geriausi, bet ir ne menkesni už kitus. Kai kurie gal netgi išduoda draugus, kad tik nereiktų pripažinti savo klaidų...

Ir vis tiktai: visus mus Dievas myli ir mums atleidžia! Dievas atleidžia nusidėjusiai moteriai, fariziejui Simonui ir man...

Visus Dievas myli, visiems atleidžia, visus atpirko ir visus gelbsti: vyrus ir moteris, Dievo mokinius ir ieškotojus. Visi, jei tik to norime, kuriame Bažnyčią, Dievo svajonę, bendruomenę žmonių, savo gyvenime patyrusių Tėvo švelnumą ir todėl sugebančių atleisti ir būti gailestingais...

 

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

06.19  Šv. Romualdas, abatas

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas