Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

2010 08 08            XIX- sis        eilinis        sekmadienis               metai C

 

Evangelija  Lk  12,  35 - 40

„Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie! Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite".

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Žolinė - Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė yra pati seniausia ir garbingiausia. Marijos dangun paėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis to įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus. Šventės ištakos - Jeruzalė, IV a. pab. Pats seniausias šios šventės vardas buvo ne Ėmimas į dangų, bet Marijos Užmigimas, kuri užmigo Viešpatyje ir taip peržengė mirties slenkstį. Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno, tik gėles. Tai jiems davė pagrindą tikėti, kad Dievo Motina su kūnu buvo paimta į dangų, iš kitos pusės paskatino, minint šį svarbų įvykį, šventinti gėles ir jas aukoti Marijai, kuri buvo pati gražiausia žemės gėlė. Katalikų bažnyčios katekizme rašoma: "baigusi savo žemiškąjį gyvenimą, Švenčiausioji Mergelė Marija su kūnu ir siela buvo paimta į dangaus garbę; ten ji jau dalyvauja savo Sūnaus prisikėlimo garbėje, pranokdama būsimą visų Jo kūno narių prisikėlimą" (KBK, 974).

Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas - Žolinė, nes per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai. Į bažnyčią nešami šventinti žolynai, javai, daržovės, vaisiai. Tikima, kad pašventinti žolynai saugo namus nuo žaibo, gyvulius - nuo ligų. Daug kur per Žolinės atlaidus po iškilmingų šv. Mišių buvo rengiami folkloro koncertai, liaudiški vaidinimai, vyko giminių susitikimai, mirusių giminaičių paminėjimai. Nuo pirmųjų krikščionybės metų pradėjus švęsti Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę, jai pritaikyta nemažai senųjų Žolinės papročių. Seniausiais laikais Žolinė buvo susijusi su svarbiausių lauko darbų baigimu, vasaros ir rudens sandūra. Tai - pabaigtuvių, padėkos už visas vasaros gėrybes, derliaus paaukojimo ir pašventinimo, o kartu - ir atsisveikinimo su želmenimis bei gėlėmis - šventė. 2000 metais Seimo nutarimu Lietuvoje Žolinė įteisinta kaip valstybės šventė. Bažnyčiose, kurios turi Švenčiausiosios Mergelės ėmimo į dangų titulą, vyksta dideli atlaidai. Garsiausi iš jų - Pivašiūnų ir Krekenavos, taip pat Merkinės, Sintautų, Leipalingio, Veliuonos, Gelgaudiškio ir kitose bažnyčiose.

 

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

08.09  Šv. Kryžiaus Teresė Benedikta (Edita Štein), mergelė, kankinė (Europos globėja)

08.10  Šv. Laurynas, diakonas, kankinys

08.11  Šv. Klara, mergelė

08.12  Šv. Joana Pranciška Šantalietė, vienuolė

08.13  Šv. Poncijonas, popiežius ir šv. Ipolitas, kunigas, kankiniai

08.14  Šv. Maksimilijonas Marija Kolbė, kunigas, kankinys


 

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas