2010 07 18 XVI- sis eilinis sekmadienis metai C
Evangelija Lk
10, 38 - 42
Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko
į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. Ji turėjo
seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. Morta
buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie,
tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų".
Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir
sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją
dalį, kuri nebus iš jos atimta".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Jurgis
Matulaitis - kol kas vienintelis palaimintuoju paskelbtas XX amžiaus
pradžios lietuvis. Gilią ir įvairiapusišką palaimintojo Jurgio asmenybę itin
vykusiai apibūdino jį 1987 m.
birželio 28 d. beatifikavęs popiežius Jonas Paulius II, pavadindamas
šį ištikimą Dievo tarną „žmogumi pagal Dievo širdį". Jurgis Matulaitis gimė 1871
04 13 netoli Marijampolės esančiame Lūginės kaime, ūkininkų šeimoje.
Nūdien palaimintojo gimtinėje pastatyta koplyčia, joje švenčių progomis gausiai
renkasi tikintieji. J. Matulaitis nuo mažumės buvo gabus mokslams,
darbštus, bet sykiu itin kuklus. Jo gyvenimas anksti paženklintas kryžiumi -
vos dešimties sulaukęs liko visiškas našlaitis, negana to, dėl skurdžių
gyvenimo sąlygų susirgo kaulų tuberkulioze, kankinusia jį visą gyvenimą. Itin
sunkios gyvenimo sąlygos nesutrukdė J. Matulaičiui aukso medaliu baigti
Petrapilio dvasinę akademiją ir Fribūre apsiginti irgi aukščiausiais balais
įvertintą disertaciją. Jurgio Matulaičio veikla buvo labai plati, sykiu
telkianti ir atnaujinanti Bažnyčią Lietuvoje. J. Matulaitis anksti
įsitraukė į krikščioniškąją socialinę veiklą, skleidė Bažnyčios socialinį
mokymą, padėdavo vargšams, nepaisydamas tautybės ir religijos skirtumų. Jurgis
Matulaitis - tuo metu merdėjusios marijonų vienuolijos atnaujintojas, dviejų
moterų vienuolijų - Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo
vargdienių seserų ir Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų - steigėjas. 1918 m.
gruodžio 1 d. J. Matulaitis įšventinamas vyskupu ir paskiriamas
vadovauti Vilniaus vyskupijai. Šią tarnystę atliko itin pasiaukojamai, su
išmintinga ir kantria ganytojo meile gydė istorines lietuvių ir lenkų santykių
žaizdas. J. Matulaičio ganytojo tarnystės vaisiai tebematomi iki šiol. Jis
taip pat savo žiniomis ir darbu daug prisidėjo prie Lietuvos ir Šventojo Sosto
santykių pagerinimo, Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo ir konkordato
parengimo. Mirė Kaune 1927 m.
sausio 27 dieną, čia ir palaidotas. 1934 m. spalio 24 d. jo kūnas
perkeltas į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Švč. Jėzaus
Širdies (dabar Palaimintojo Jurgio Matulaičio) koplyčią. Jau laidojant
arkivyskupą Jurgį Matulaitį kalbėta apie jį kaip apie šventąjį. Ilgainiui
J. Matulaičio šventumo garsas ne blėso, bet vis plačiau sklido.
Marijampolės bažnyčioje sarkofagui su Jurgio Matulaičio kūnu tapus lengviau
prieinamam, žmonės prie jo kapo dažnai prašydavo malonių jo užtarimu. Ant
sarkofago ėmė rastis raštelių su padėkomis už gautąsias malones. Tai davė
akstiną Romoje 1953 m.
pradėti beatifikacijos bylą. Per 34 beatifikacijos proceso metus
„Beatifikacijos proceso žiniose" paskelbta beveik 1000 liudijimų apie
arkivyskupo Jurgio užtarimu patirtas malones. Iš palaimintojo rašytinio
palikimo išskirtinas jo dvasinis dienoraštis „Užrašai", liudijantis
J. Matulaičio kontempliatyvumą, dvasios gyvenimo intensyvumą ir gilumą.
Palaimintojo „Užrašai" daugeliui nūdienos skaitytojų pasitarnauja kaip ugdantys
maldos gyvenimui, taip pat kaip telkiantys bendruomenę. Nepaliaujama melsti
palaimintojo Jurgio kanonizacijos - paskelbimo šventuoju.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
07.20 Šv.
Apolinaras, vyskupas, kankinys
07.21 Šv.
Laurynas Brindizietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas
07.22 Šv. Marija Magdalietė
07.23 Šv.
Brigita Švedė (Europos globėja)
07.24 Šv.
Sarbelijus Machlufas, kunigas