Evangelija  Lk  14,  1.  7 - 14

Kartą šabo dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo jį. Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą: „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: 'Užleisk jam vietą!' Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą. Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: 'Bičiuli, pasislink aukščiau!' Tada tau bus garbė prieš visus svečius. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas". Taip pat ir pakvietusiam jį vaišių Jėzus pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

    Jėzus pastebėjo vieną savo laikmečio politikos veikėjų ir kunigų ydą: stengtis pasirodyti viešumoje, didžiuotis savo išskirtinumu, bet kokia kaina pabrėžti savo galimybę vadovauti tautai. Tiesą sakant, vargu ar nuo tų laikų kas nors labai pasikeitė...

    Be abejo, tam tikriems asmenims, užimantiems konkrečią vietą visuomenėje, neįmanoma likti nepastebėtiems, tačiau Jėzus savotiškai išjuokia pasipūtusį elgesį žmonių, manančių, kad jie yra labai svarbūs ir savo didybės požymiu laikančių tai, kaip jie atrodo viešumoje. Gaila tiktai, kad jie nesirūpina, kaip iš tiesų reikia elgtis svarbiam ir įtakingam žmogui...

Vertindami šiuos laikus, turėtume pripažinti, kad troškimas būti pastebėtiems apsėdo vos ne visus žmones. Daugiausiai žiūrimos laidos televizijoje yra susijusios su lindimu į asmeninį žmogaus gyvenimą ir bene keisčiausia, kad tie, kurių gyvenimas demonstruojamas visai šaliai, nesipiktina, nes yra tarsi apsėsti troškimo būti pastebėtais, pasirodyti, įgyti bent kiek vertės šiame supervyrų ir supermoterų pasaulyje. Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus mums sako ką kita: neprivalome stengtis pademonstruoti savęs, pasirodyti kitiems. Tai negali tapti mūsų vidiniu poreikiu, nes mūsų vertė slypi kitur. Tai ne savo paties vertės suvokimas, kuris kaip tik lengvai ir atveda prie išorinės puikybės, bet supratimas, kad Dievas myli mus ir kad esame kviečiami tapti Dievo vaikais.

Mes esame didingi, jei ir niekuomet nelaimėsime aukso medalių, o mūsų paprastas gyvenimas ištirps jau vienos kartos atsiminimuose. Mūsų didybė kyla iš Dievo, kuris visada viską atsimena ir viską įvertina.

09.03  Šv. Grigalius Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas

Evangelija  Lk  14,  1.  7 - 14

Kartą šabo dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo jį. Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą: „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: 'Užleisk jam vietą!' Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą. Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: 'Bičiuli, pasislink aukščiau!' Tada tau bus garbė prieš visus svečius. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas". Taip pat ir pakvietusiam jį vaišių Jėzus pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

    Jėzus pastebėjo vieną savo laikmečio politikos veikėjų ir kunigų ydą: stengtis pasirodyti viešumoje, didžiuotis savo išskirtinumu, bet kokia kaina pabrėžti savo galimybę vadovauti tautai. Tiesą sakant, vargu ar nuo tų laikų kas nors labai pasikeitė...

    Be abejo, tam tikriems asmenims, užimantiems konkrečią vietą visuomenėje, neįmanoma likti nepastebėtiems, tačiau Jėzus savotiškai išjuokia pasipūtusį elgesį žmonių, manančių, kad jie yra labai svarbūs ir savo didybės požymiu laikančių tai, kaip jie atrodo viešumoje. Gaila tiktai, kad jie nesirūpina, kaip iš tiesų reikia elgtis svarbiam ir įtakingam žmogui...

Vertindami šiuos laikus, turėtume pripažinti, kad troškimas būti pastebėtiems apsėdo vos ne visus žmones. Daugiausiai žiūrimos laidos televizijoje yra susijusios su lindimu į asmeninį žmogaus gyvenimą ir bene keisčiausia, kad tie, kurių gyvenimas demonstruojamas visai šaliai, nesipiktina, nes yra tarsi apsėsti troškimo būti pastebėtais, pasirodyti, įgyti bent kiek vertės šiame supervyrų ir supermoterų pasaulyje. Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus mums sako ką kita: neprivalome stengtis pademonstruoti savęs, pasirodyti kitiems. Tai negali tapti mūsų vidiniu poreikiu, nes mūsų vertė slypi kitur. Tai ne savo paties vertės suvokimas, kuris kaip tik lengvai ir atveda prie išorinės puikybės, bet supratimas, kad Dievas myli mus ir kad esame kviečiami tapti Dievo vaikais.

Mes esame didingi, jei ir niekuomet nelaimėsime aukso medalių, o mūsų paprastas gyvenimas ištirps jau vienos kartos atsiminimuose. Mūsų didybė kyla iš Dievo, kuris visada viską atsimena ir viską įvertina.

09.03  Šv. Grigalius Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas