2010 09 19 XXV- sis eilinis sekmadienis metai C
Evangelija Lk
16, 10 - 13
Kas
ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas
mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte
patikimi tvarkydami apgaulingą Mamoną, tai kas patikės jums tikrąsias gėrybes? Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums
duos tai, kas jūsų?!" „Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis
vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers.
Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Rugsėjo 14 d. Rytų ir Vakarų Bažnyčios švenčia šv. Kryžiaus
iškilmę. Šios šventės ištakas aptinkame IV a. pradžioje. Imperatoriaus Konstantino
motina Elena 326 m.
kaip maldininkė atvyko į Jeruzalę. Užlipusi ant Golgotos kalno tam, kad
sutvarkytų šią šventą vietą, kurioje vykdavo pagoniškos apeigos, ji atrado
tikrąjį Kristaus kryžių. Praėjus keliems metams, savo motinos paragintas,
Konstantinas pastatė dvi bazilikas: vieną Kristaus nukryžiavimo vietoje, ant
Golgotos kalno, o kitą - virš Kristaus kapo. Šios bazilikos buvo pastatytos ir
pašventintos 335 m.
rugsėjo 13 d., o sekančią dieną žmonės galėjo aplankyti šias bazilikas ir
pagarbinti viešai išstatytas šv. Kryžiaus relikvijas. Krikščionybės kalboje
kryžius pirmiausia nurodo medį, ant kurio mirė Jėzus, perkeisdamas jį į meilės
ir atpirkimo instrumentą. Šis žodis perteikia žemiškojo Kristaus paskutinį
atvaizdą ir žodį, aukščiausią meilę, mūsų nuodėmių išpirkimą, gyvenimo pavyzdį.
Todėl kryžius tampa krikščionybei atstovaujančiu simboliu. Imperatoriaus
Konstantino laikais atsiranda pirmosios liturginės šventės kryžiaus garbei.
Kryžius - Kristaus simbolis. Vis dėlto pirmosios maldos į Nukryžiuotąjį, kurios
mus pasiekia, yra tik iš IX a.: tai malda į nukryžiuotą Kristų; ji sujungia
taip pat ir kitus jo gyvenimo slėpinius, bet joje neužsimenama apie jo
skausmus; kryžius - užuovėja, šlovės ir galios sostas. Rytų Bažnyčioje jis toks
išliko iki šių dienų. Šv. Pranciškus Asyžietis, 1224 m. La Vernos kalne gavęs iš
Dievo Kristaus žaizdas (stigmas), yra laikomas vienu iš didžiausių apaštalų,
paskatinusių pamaldumą į kenčiantį Kristų ant kryžiaus. Lietuva yra vadinama kryžių žeme. Kiek
kryžių būdavo pakelėse nepriklausomybės metais? Kryžių kalnas - tai
nepakartojamas ir vienintelis savo dydžiu ir istorija. Statydami kryžius šiame
kalne, Lietuvos žmonės liudija savo ištikimybę Kristui. Lygiai prieš 16 metų,
1993 m. rugsėjo 7 d. popiežius Jonas Paulius II aplankė Kryžių kalną ir pasakė
nuostabų pamokslą. Jis sakė: „Užkopkime čionai ant Kryžių kalno ir prisiminkime
visus jūsų krašto sūnus ir dukteris, kadaise nuteistus ir įmestus į kalėjimą,
išsiųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą, nuteistus myriop."
Pabaigoje, po savo ilgesnio pamokslo apie Kryžiaus reikšmę, popiežius pareiškė:
„Tegul šis Kryžių kalnas antrojo tūkstantmečio po Kristaus pabaigoje liudija ir
skelbia naują, trečiąjį tūkstantmetį, skelbia Išganymą ir Atpirkimą, ko niekur
kitur nerasime, kaip tik mūsų Atpirkėjo Kryžiuje ir Prisikėlime.
šVENTŲJŲ MINĖJIMAI
09.20 Šv. Andriejus Kim Taegonas, kunigas ir kt.
Korėjos kankiniai
09.21 Šv. Matas, apaštalas, evangelistas
09.23 Šv. Pijus iš Pietralčinos, kunigas