2011 01 23 III-asis
eilinis sekmadienis metai A
EVANGELIJA Mt 4, 12 - 23
Išgirdęs, kad Jonas
suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo
Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. Išsipildė
pranašo Izaijo žodžiai: Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme
už Jordano - pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą,
gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė. Nuo to meto Jėzus ėmė
skelbti: „Atsiverskite, nes čia pat dangaus karalystė!" Vaikščiodamas
palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius - Simoną, vadinamą Petru, ir jo
brolį Andriejų - metančius tinklą į ežerą; mat buvo žvejai. Jis tarė: „Eikite
paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais". Tuodu tuojau paliko tinklus
ir nuėjo su juo. Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius - Zebediejaus
sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė
tinklus. Jis ir tuos pašaukė. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su
juo. Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas
karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Savo
skelbimo pradžioje Jėzus ištaria žodį „atsiverskite". Kas telpa šiame žodyje?
Visų pirmiausia reikėtų paaiškinti du dalykus. Pirma, šis žodis yra taikomas ne
tik netikintiems ar nutolusiems nuo tikėjimo; juk neišskiriant nė vieno mums
visiems reikia atsiversti. Antra, atsivertimas evangeline prasme nėra
atsižadėjimo, triūso ar liūdesio, bet greičiau laisvės ir džiaugsmo sinonimas.
Atsivertimas, šiuo atveju, turi moralinę reikšmę: keičiami įpročiai,
pertvarkomas savas gyvenimas. Čia pagrindinė reikšmė yra asketinė, moralinė.
Atsivertimas tampa sąlyga išganymui: atsiverskite ir būsite išgelbėti. Šv.
Tomas Akvinietis († 1274). „Pirmas atsivertimas į Dievą yra tikėti". Dievas
ėmėsi išganymo iniciatyvos, jis dovanojo Karalystę; žmogus turi tik priimti
tikėjimą ir tuo tikėjimu gyventi. Kaip palyginime, kai karalius atveria savo
rūmų duris, kur viskas paruošta iškilmingai puotai, ir, stovėdamas prie įėjimo,
sako: „Ateikite, jau viskas surengta" (Lk 14, 17). Krikščioniškasis
atsivertimas - visų pirmiausia yra Kristaus priėmimas, atsigręžimas į jį
tikėjimu. Palyginime apie paslėptą lobį Jėzus juk nesako, kad žmogus viską
pardavė ir tada pradėjo ieškoti paslėpto lobio žemėje; ne, Jėzus aiškiai sako,
jog žmogus atrado lobį ir tada viską pardavė (Mt 13, 44). Atsivertimas ir
išganymas susikeičia vietomis. Nebūna pirma atsivertimas iš žmogaus pusės, o po
to išganymas, kaip atlygis iš Dievo pusės, bet pirmiau eina išganymas, kaip
Dievo nuoširdi dovana, ir tik po to atsivertimas, kaip žmogaus atsakas į šią
dovaną. Čia būtent aptinkame Gerosios Naujienos esmę, evangelinio atsivertimo
džiaugsmingą ypatumą. Dievas nesitiki, kad žmogus žengs pirmą žingsnį, kad
pakeis gyvenimą, kad pradės daryti gerus darbus, tarsi išganymas būtų
privalomas atlygis žmogaus pastangoms. Ne, pirmiausiai būna malonė, Dievo
iniciatyva, kuri leidžia įžiūrėti gyvenimui priešiškas laikysenas ir įgalina
nusigręžti nuo klaidingų gyvenimo prioritetų. Krikščionybė neaiškina žmonėms,
ką jie turi daryti, bet pradeda nuo to, ką Dievas padarė jiems Jėzuje Kristuje.
Tuo krikščionybė ir skiriasi nuo kitų religijų: skelbia ne pareigą, bet -
dovaną; nepradeda įstatymu, bet - malone.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
01.24 Šv. Pranciškus Salezas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
01.25 Šv. Pauliaus, apaštalo, Atsivertimas
01.26 Šv. Timotiejus ir Titas, vyskupai
01.27 Pal. Jurgis Matulaitis, vyskupas
01.28 Šv. Tomas Akvinietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas