2011 02 27                    VIII-asis    eilinis   sekmadienis                        metai A

EVANGELIJA  Mt  6,  24 - 34

„Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai". „Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: 'Ką valgysime?' arba: 'Ką gersime?', arba: 'Kuo vilkėsime?' Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Šio sekmadienio Dievo Žodis ragina mus atsikvėpti ir pažvelgti į gyvenimo esmę. Evangelija ragina pakelti žvilgsnį nuo mūsų nerimo bei rūpesčių ir apsižvalgyti aplinkui: pastebėti dangaus paukščius ir laukų lelijas, pamėginti dar kartą nusistebėti tuo, kaip išmintingai Dievas sukūrė pasaulį. Žinoma, mes esame kviečiami savo veido prakaitu pelnyti kasdieninę duoną, tačiau tai jokiu būdu neturi būti pažymėta beatodairiško kaupimo siekiu, negali būti apsėsta gobšumo apakinančio mūsų sielas. Tikro Jėzaus mokinio širdis nėra apsunkusi, nes jis žino, kad Tėvas pažįsta jo širdį ir yra kartu su juo. Pamėginkime įžvelgti toliau, negu leidžia mūsų kasdienybė, ieškodami visų pirma Dievo karalystės, kad mokėtume priimti ir visa kita. Kiekvienai dienai užtenka savo vargų: mes esame kviečiami nuoširdžiai pragyventi savo dieną, palikdami ateitį Viešpačiui. Savo gyvenimo kelyje mes esame kviečiami daugiau žvelgti į Dievą ir savo gyvenimo centre pastatyti Dievą. Dievas kviečia mus būti Jo bendradarbiais. Viskas aplink mus tvirtina, kad Dievas sukūrė pasaulį išmintingai, žvelgdamas į mūsų ateitį. Mes galime ir turime darbuotis, rūpintis mokesčiais, namais, savo artimaisiais, tačiau drauge neužmiršdami, kad mūsų širdis ilgisi Dievo karalystės ir Jo teisybės.