2011 03 06                    IX-asis    eilinis   sekmadienis                        metai A

EVANGELIJA  Mt  7,  21 - 27

„Ne kiekvienas, kuris man šaukia: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. Daugelis man sakys, anai dienai atėjus: 'Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!' Tuomet jiems pareikšiu: 'Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai!' Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, kilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Žmogaus nuoširdumą galima ištirti tik vieninteliu būdu - jo darbais. „Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių" (Lk 6, 44). Gražūs žodžiai negali pakeisti gerų darbų. Beprasmiška sakyti, kad myli žmogų ir šalia to daryti dalykus, kurie žeidžia jo širdį. Mes taip dažnai išpažįstame Dievą žodžiais, o po to savo gyvenimo būdu jo atsižadame. Nėra sunku mintinai pakartoti „Tikiu Dievą Tėvą..." bažnyčioje, bet yra sunkiau krikščioniškai gyventi kasdienybėje. Tačiau tikėjimas, neįdiegtas į gyvenimą, neugdantis žmogaus gyvenimo, nėra tikėjimas į gyvąjį Dievą. Pirmasis žingsnis krikščioniškame gyvenime - paprasčiausiai įsiklausyti į tai, ką sako Jėzus. Pirmiausiai jis kviečia žmones klausytis. Sunkumai dažnai iškyla vien tik todėl, kad šiandien žmonės nežino, ką kalbėjo Jėzus, arba ko moko Bažnyčia. Kartais būna dar blogiau: jie turi visiškai klaidingą suvokimą apie tai, ką kalbėjo Jėzus, arba apie tai, ko moko Bažnyčia. Po to Jėzus kviečia žmones daryti. Žinios yra prasmingos tik tada, kai jos įgyvendinamos. Teorija turi tapti praktika, pamokslavimas - gyvenimu. Nėra prasmės eiti pas gydytoją, kurio patarimų mes nepriimame. Taip pat nėra prasmės klausytis sekmadieniais Jėzaus mokymo ir gerai žinoti, ko jis moko, tačiau nesistengti tuo gyventi, netapti Jėzaus draugu. Būsime atpažinti tik iš to, kiek įsiklausėme į Jėzaus mokymą praktiškai, o ne teoriškai. Juk didysis stebuklas, kuris jam daro įspūdį, yra gyvenimas statomas pagal palaiminimų nuorodas (Mt 5, 3-12), kai sugebame jį išpažinti ne tiek žodžiais, kiek širdimi, kai išmokstame veiksmažodį „daryti". Tik gyvenimas, subrandintas ant tvirto pagrindo, gali sėkmingai atlaikyti išbandymus.