2011 04 24 Viešpaties Prisikėlimas (Velykos)
sekmadienis metai A
Vėl su
pavasariu prabuskime, su Kristumi prisikelkime,
Su varpo
dūžiais kilkime naujai gyventi,
Giedokime
Aleliuja pilna krūtine.
Sveikina Jus
parapijos klebonas kun. Jonas Stankevičius
EVANGELIJA Jn
20, 1 - 9
Pirmąją
savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija
Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji
nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems:
„Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo".
Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai
kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato
paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas
Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus
galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo
ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.
Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.
KAUNO ARKIVYSKUPO
METROPOLITO SIGITO TAMKEVIČIAUS
VELYKINIS SVEIKINIMAS
Šventos Velykos yra brangiausia visų
krikščionių šventė. Jei Kalėdos primena tik pirmuosius Išganytojo žingsnius
mūsų žemėje, tai Velykos kalba apie jo pergalę prieš mirtį. Kalba ir apie mūsų
pergalę, nes Jėzus kentėjo, mirė ir prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą. Jis
sako: Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų (Jn 10, 10). Kristaus prisikėlimo tikrovė
labiausiai atsiliepia į mūsų troškimą amžinai gyventi.
Apaštalas Paulius nurodo, kaip turime
švęsti Velykas. Jis kalba: Švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės
ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona (1 Kor 5, 8). Apaštalas ragina atmesti
blogį ir apsispręsti už gėrį bei tiesą. Labai gaila tų brolių ir sesių, kurie
ir šiose Velykose nepajėgė ar nenorėjo išsivaduoti iš nuodėmės. Nesmerkiame jų,
bet pavedame juos gailestingajai Dievo meilei. Jeigu bus ištikimųjų, kurie
nepaliaus belstis į Dievo Gailestingumą, tikėkime, kad daugelis, šiandien
gyvenančių su nuodėmės raugu, prisikels gyvenimui ir galės švęsti Velykas ne
tik žemėje, bet ir amžinybėje.
Dauguma
tikinčiųjų prieš Velykas susitaiko su Dievu bei žmonėmis ir Kristaus
Prisikėlimą pasitinka kupini džiaugsmo vienybėje su Prisikėlusiuoju. Būkite
pasveikinti, Kristaus broliai ir seserys, švenčiantys paties didžiausio
džiaugsmo, didžiausios pergalės žmonijos istorijoje atminimą. Niekas negali
prilygti Kristaus prisikėlimo džiaugsmui, nes jis kalba, kad už mus yra
sumokėta Dievo Avinėlio kraujo kaina ir dėl to esame pašaukti ne mirčiai, bet
gyvenimui.
Šiemetinės
Velykos sutampa su pasiruošimu sutikti labai džiugią žinią - Dievo tarno
popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikaciją. Tai Šventasis Tėvas, labai mylėjęs
Lietuvą ir daug prisidėjęs, kad greičiau mums išauštų laisvės rytas. Šis didis
popiežius yra ryškus pavyzdys, ką žmogaus širdyje gali sukurti mirtį nugalėjęs
Kristus. Drauge jis yra pavyzdys, kaip reikia liudyti Prisikėlusįjį net tuomet,
kai aplinkui viešpatauja tamsa.
Pasaulyje
buvo labai tamsu, kuomet 1978 m. Jonas Paulius II išrinktas į šv. Petro sostą.
Rytuose viešpatavo totalitarinė sistema, visomis priemonėmis skleidusi
bedievybę ir trypusi žmonių teises. Vakaruose viešpatavo mirties kultūrą
pagimdęs sekuliarizmas, kurio veidą akivaizdžiai išvydome sugriuvus geležinei
uždangai. Tiek karinga bedievybė, tiek vartotojiška sekuliari kultūra nešė
dvasinę mirtį ir sėjo neviltį. Tiek Rytuose, tiek Vakaruose tvyrojo slogi
dvasinė atmosfera. Kas galėjo pasipriešinti šiai blogio jėgai, gaubiančiai
pasaulį ir griaunančiai žmonių dvasią? Išrinktas popiežiumi Jonas Paulius II
prabilo į krikščioniškąjį pasaulį, kviesdamas nebijoti blogio ir tų, kurie
skleidžia blogį. Jis apvažiavo kone visą pasaulį, neaplenkdamas ir Lietuvos, ir
visus kvietė į prisikėlimą bei naujo pasaulio kūrimą. „Atverkite duris Kristui
ir naujiems ateities akiračiams", - kvietė Jonas Paulius II lietuvius, vos
nusimetusius ilgai trukusios okupacijos pančius. Jono Pauliaus II pavyzdys
akivaizdžiai liudija, kiek daug gali padaryti vienas žmogus, jeigu jis gyvena
ir veikia su prisikėlusiu Kristumi, jeigu jo gyvenime herojiškai praktikuojamos
tikėjimo, vilties ir meilės dorybės.
Šventų
Velykų proga noriu visiems palinkėti šviesaus gyvenimo su prisikėlusiu
Kristumi. Drauge su apaštalu Pauliumi linkiu ir raginu: Laikykite save
mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje (Rom 6, 11). Prisikėlęs Kristus kviečia ir mus prisiimti istorinę
misiją - prikelti Lietuvą naujam gyvenimui. Gyvenimui, kuriame
būtų
gerbiamas žmogus ir nebūtų toleruojamas blogis. Tenebaido mūsų nei patiriami
sunkumai, nei jokios vidinės ar išorinės blogio jėgos. Kas eina per gyvenimą su
prisikėlusiu Kristumi, to negali išgąsdinti jokios šio pasaulio galybės. Todėl
ryžkimės būti Prisikėlimo šviesos nešėjais savo šeimose, mokyklose,
universitetuose ir darbo vietose. Visa širdimi atsiliepkime į Jono Pauliaus II
raginimą: „Nebijokite!
Atverkite, plačiai atlapokite vartus Kristui!"
Nebijokite
siaučiančio blogio, nes su mumis yra prisikėlęs Kristus!
Arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius