Svetainės medis   Kontaktai  
 
POPIEŽIAUS intencija kovą – kad dėl Evangelijos visame pasaulyje gyvybe rizikuojantys krikščionys drąsa ir misionierišku uolumu įkvėptų Bažnyčią. ARKIVYSKUPIJOS – asmeninės ir bendruomeninės malonės sugrįžti prie Kristaus ir dovanoti save Jo misijai.

2011 06 12 Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės)                      metai A

 

EVANGELIJA  Jn  20,  19 - 23

Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!" Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu". Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, - sulaikytos".

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Gilindamiesi į Bažnyčios istoriją, stengdamiesi įžvelgti jos dvasinį kelią, galime drąsiai pasakyti, kad ši sunki kelionė tęsiasi ir šiais laikais. Nežiūrint silpnų ir trapių krikščionių, jau du tūkstančius metų Bažnyčia skelbia pasauliui savo Mokytoją, Kristų. Bažnyčia gyvena Jo Dvasia, kuri leidžia jausti vienybę kartu su Viešpačiu, kviečia tikinčiuosius, gaivina ir stiprina silpnųjų bendruomenę. Žinodamas apie savųjų silpnumą ir tingulį (čia vėl kalbame apie mus!) Jėzus dovanoja mums Dvasią, kuri veda mus į tiesos pilnatvę. Mes nuolat susiduriame su rizika apsiriboti daline tiesa, mūsų mažo asmeninio tikėjimo tiesa. Apšviesti Dvasios, leisdami Jai vadovauti, vis geriau suprasdami tiesą, mes galime pasiekti ir tiesos pilnatvę: Dievas yra meilė, begalinis švelnumas, atjauta, absoliutus gėris, atlaidumas ir šviesa, ramybė ir ištikimybė. Šiandien kaip tik ir prašome Dvasią vesti mus per gyvenimą tuo keliu. Mums visiems reikalinga Dvasia, kad pakeistų mūsų širdis, kad pripildytų jas, kad pažadintų mūsų tikėjimą Reikia tik nebijoti leisti jai vadovauti, taip, kaip tai padarė apaštalai, atvėrę duris ir išėję pas susirinkusius žmones. Dvasia yra Trejybės meilės įkūnijimas, paskutinė Jėzaus dovana apaštalams, kurią Išganytojas vadina Gaivintoju, Guodėju, Gynėju. Be Dvasios mes būtume dvasiškai mirę, nusivylę, liūdni, be tikėjimo. Dvasia, tyli, nenusakoma ir neapčiuopiama, yra mūsų tikėjimo pagrindas. Dvasia, kurią kiekvienas gavome per Krikštą, leidžia mums ir dabar susitikti su Viešpačiu Jėzumi. Jei mums sunku įsileisti Jėzų į savo kasdieninį gyvenimą, prisimenant Jį tik sekmadienį, praveriant bažnyčios duris, šaukimės Dvasios, kuri primins mums visa. ką Jėzus yra palikęs mums. Jei mūsų skruostai rausta, prisiminus padarytas nuodėmes, jei gyvenimas pareikalavo iš mūsų pernelyg didelės kainos, jei tamsioji mūsų būties pusė yra tarsi apsėdusi mus, šaukimės Dvasios Gynėjos, kuri bus su mumis ir palaikys mus, susidūrus su išmėginimais. Jei jaučiamės vieniši, jei mums atrodo, kad mūsų gyvenimas panašus į laivelį, kurį į visas puses svaido negailestingos bangos, jei esame nesuprasti ir sužeisti, šaukimės Dvasios Guodėjos, kuri ramina ir lydi vienišuosius. Mes esame mokiniai visą savo gyvenimą, besimokantys tikėjimo, vaikai, augantys Dvasia.

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

06.13  Šv. Antanas Paduvietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas

 

 

Kraujo relikvija

Šv. MIŠIOS prašant
šv. Jono Pauliaus II užtarimo –
kiekvieno mėnesio 22 dieną
12 valandą.

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas