Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

2011 07 24      XVII - asis eilinis sekmadienis                metai A

 

EVANGELIJA  Mt  13,  44 -46

„Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą. Su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį".

 

KANČIŲ IR TIKĖJIMO SIMBOLIS

   Dvylika kilometrų no Šiaulių, šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio, yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu, o vietos gyventojų nuo seno dar vadintas ir maldų, maldavimų, Pilies kalnu, Šventkalniu, Piliumi. Manoma, kad čia buvus pilis, Livonijos kronikose vadinta Kule, Kulan, kurią kartu su dar trimis pilimis 1348 m. užpuolę sudegino kalavijuočiai. Pilies vardas tikriausiai kilęs nuo šalia tekančio Kulvės upelio. Kryžiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850 m., nors jų atsiradimas dažniausiai siejamas su 1831 m. sukilimo numalšinimu ir represijomis. Šitaip žymiam istorijos tyrinėtojui L. Krzywickiui XIX a. pabaigoje aiškino vietos gyventojai. Jis tada ant kalno radęs 130 kryžių ir mūro koplytėlę. XX a. pradžioje Kryžių kalnas jau plačiai žinomas - tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai. Sovietinei valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai pasirodė esą priešiški ir didžiai kenksmingi. 1961 m. prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai - nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai - užkasti. Prasidėjo "buldozerinio ateizmo" epocha, trukusi beveik dvidešimt metų. Kalną saugojo kariuomenė ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių) Kryžių kalnas vis atgimdavo. Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Kryžių kalno statusas visiškai pasikeitė - jis tapo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio savastimi. Dabar čia priskaičiuojama per penkiasdešimt tūkstančių įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožiniais. Piliakalnį puošia tikras kryžių ažūras. Kiekvienas kryžius turi savo istoriją, savo intenciją. Kryžių kalnas niekuomet nebūna vienišas. Jame lankosi įvairių tautų, įvairių kartų ir net skirtingų konfesijų žmonės, ieškantys ramybės, maldingo susikaupimo. Anot Jo Eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus, "šie kryžiai - tai mūsų bendravimas su Viešpačiu, tai mūsų malda ir padėka Visagaliui, tai tarsi atverta prieš Aukščiausiąjį Lietuvos širdis". Kryžių kalnas - tai žmonių buvimo ir tikėjimo paminklas. Tai įvairiabalsis, tačiau nepaprastai harmoningas skambėjimas, kur aidi ir kupini meilės bei pagarbos popiežiaus Jono Pauliaus II 1990 m. liepos 1 d. Romoje, šv. Kazimiero koplyčioje, ištarti žodžiai: "Tauta, kuri su tokiu ištvermingumu ir pamaldumu keliauja į tą kalną pastatyti naują kryžių, tiki gyvenimu, tiki prisikėlimu. 1993-ųjų rugsėjo 7 d., Kryžių kalnas sulaukė ir brangaus svečio - Šventojo Tėvo. Čia, lietuviškoje Golgotoje, šimtai tūkstančių žmonių, susirinkusių iš įvairiausių kraštų bei šalių, kartu pajuto didingą, žodžiais nenusakomą ramybę ir Dievo Apvaizdos malonę. Iš čia popiežius laimino visus Lietuvos žmones, visą krikščioniškąją Europą. O po metų į Kryžių kalną atkeliavo popiežiaus dovana Lietuvai - Krucifiksas. Nukryžiuotojo žvilgsnis kviečia apmąstyti kryžiaus paslaptį ir prasmę. Kaip praeityje, taip šiandien ir rytoj kryžius lydi žmogaus gyvenimą.

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

07.25  Šv. Jokūbas apaštalas

07.26  Šv. Joakimas ir Ona, Švč. M. Marijos gimdytojai

07.29  Šv. Morta

07.30  Šv. Petras Auksažodis, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

 

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas