2011 08 21 XXI - asis eilinis sekmadienis metai A
EVANGELIJA Mt 16, 13 - 20
Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė
mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?" Jie atsakė:
„Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų".
Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?" Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi
Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!" Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos
sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra
danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras - Uola; ant tos
uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu
dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką
atriši žemėje, bus atrišta ir danguje". Tuomet jis griežtai įsakė savo
mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Anuomet žmonių nuomonės apie Jėzų Kristų
buvo įvairios. Pirmiausiai išsigandusio Erodo mintis, kad Jėzus gali būti Jonas
Krikštytojas, kuriam jis nukirsdino galvą, tačiau pastarasis iš tikro nenumirė
arba kažkokiu būdu vėl sugrįžo į gyvenimą (Mt 14, 2).
Buvo ir kitokių nuomonių: kai kas manė, kad
Jėzus yra Elijas. Pagal Senąjį Testamentą, Elijas nemirė, bet buvo paimtas į
dangų (2 Kar 2, 11), todėl žydų liaudiškas pamaldumas raidiškai suprato
Malachijo pranašystę, kad Elijas vieną dieną vėl sugrįš (Mal 3, 23). Dar kiti
galvojo Jėzų laikė Jeremijumi, vienu iš populiariausių žydų pranašų, kurio
istorijoje atsispindėjo Izraelio tautos kančia.
Šiandien taip pat
galima išgirsti įvairių nuomonių apie Jėzų: pranašas, įsipareigojęs kurti
geresnį pasaulį, laužantis tabu, nepaisantis baimės, leidžiantis prabilti
išnaudojamiesiems; politinis kankinys, nes buvo maištininkas, kovojantis drauge
su uoliaisiais žydais, norinčiais kraštą išlaisvinti nuo romėnų imperializmo ir
ekonominės priespaudos.
Tokiame Jėzaus paveiksle atpažįstama
revoliucinių ir socialinių pokyčių ideologiją. Iš kito atsakymo aiškėja, kad
tai integralus žmogus, iš esmės įgyvendinęs visas žmogaus galimybes ir gali
būti laikomas žmogiškosios egzistencijos prasme ir modeliu, toks Jėzus „nėra
Dievas", bet „jame yra Dievas". Nutinka įdomus dalykas: tie, kurie sutikdami Jėzų
nenori keistis, nusprendžia pakeisti jį. Jėzus papiktino tuo, kad laikė save
lygiu su gyvuoju Dievu. Būtent to neįstengė priimti griežtai monoteistiškas
žydų tikėjimas; būtent prie to ir pats Jėzus galėjo vesti tik pamažu ir
laipsniškai: „Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad
jis yra Mesijas" (Mt 16, 20). Vėliau procesas romėnų atžvilgiu buvo paverstas
procesu prieš politinį mesianizmą. Tačiau net Pilotas jautė, kad iš tiesų čia
slypi kažkas kita, kad jam pasmerkti atiduotas ne iš tiesų politiškai daug
žadantis „karalius".
Kai Dievo
nėra Kristuje, jis neišmatuojamai nutolsta, o kai Dievas nebėra Dievas su
mumis, jis kaip tik yra nesantis Dievas, nes negalintis veikti Dievas yra ne
Dievas.
Tačiau jei
Dievas iš tikrųjų prisiėmė žmogystę, Jėzuje buvo tikras žmogus ir kartu tikras
Dievas, tai Jėzus kaip žmogus dalyvauja visus laikus aprėpiančioje Dievo
artumoje. Tada, ir tik tada, jis yra ne vien vakarykštis, bet ir esantis tarp
mūsų, mūsų amžininkas mūsų šiandienybėje.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
08.22 Švč. Mergelė Marija Karalienė
08.23 Šv. Rožė Limietė, mergelė
08.24 Šv. Baltramiejus, apaštalas
08.25 Šv. Liudvikas; šv. Juozapas Kalasantas,
kunigas
08.26 Šv. Kazimieras - Lietuvių jaunimo globėjas
08.27 Šv. Monika