2011 09 04 XXIII - asis eilinis sekmadienis metai A
EVANGELIJA Mt 18, 15 - 20
„Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis
paklausys, tu laimėjai savo brolį. O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar
vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais. Jeigu
jis ir jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei nepaklus nė bažnyčiai, tebūnie
jis tau kaip pagonis ir muitininkas. Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite
žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir
danguje". „Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars
žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur
du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Praėjusio sekmadienio Mišių
Evangelijos ištrauka baigėsi reikliais Mokytojo iš Nazareto žodžiais,
raginančiais Petrą ir visus mus, Jo mokinius, imti ant pečių kryžių ir sekti
Jį. Šį sekmadienį Evangelijoje girdime konkrečius pamokymus, kaip turime
įgyvendinti Jėzaus kvietimą. Mums reikia dar labai daug išminties semtis iš
Dievo Žodžio, kad pajėgtume suburti tokias bendruomenes, kurių nariai padėtų
vienas kitam augti dvasia, o ne prikaišiotų vienas kitam klaidas ir nuodėmes. Mums
dar reikia išmokti paduoti ranką, kad pakeltume parpuolusį, o ne badytume jį
pirštais, kalbėti su meile, o ne kaltinant, iš anksto įsitikinus savo teisumu. Kalbant
apie šį Jėzaus mokymą bene labiausiai stebina jo atidumas, siekiant pagelbėti
klystančiam broliui. Viešpats nenori žmogaus suniekinimo ar pasmerkimo, nes Jis
pats atėjo ne teisti žmonių, o jų gelbėti. Tai kartu tampa ir aiškia nuoroda
Jėzaus mokiniams. Jei mes norime savo pavyzdžiu padėti pasitaisyti broliui,
turime nušviesti jį supančią tamsą, bet, jei savo gal kartais ir įsikalbėtu
teisumu spiginsime šiam tiesiai į akis, jį paprasčiausiai apakinsime,
neleisdami pamatyti net tų trupinėlių blogio, kuriuos jis dar sugebėjo
įžvelgti. O paskui dar stebimės, kad klystantieji nevertina mūsų vertingų
patarimų!... Jei norime tikrai padėti žmogui suprasti padarytas klaidas, ko gero
labiau reiktų užžiebti savo gerumo žvakę ir likti šalia, kad savo kelyje klystantis
brolis neliktų vienas... Jėzus nori matyti tokią savo pasekėjų bendruomenę,
kurioje brolius sieja tikri, nuoširdūs, Evangelija pagrįsti santykiai.
Nepakanka vien tik vieno ar kito bendro idealo arba priklausymo vienai
geografinei realybei, kad galėtume vadintis Prisikėlusiojo žmonėmis! Išganytojas
neveltui sako, kad ten kur „du ar trys" yra susirinkę Jo vardu, Jis irgi yra
kartu su jais. Šie žodžiai labai svarbūs, nes tai visiems žmonėms skirtas
pažadas. Viešpats nesako: „kur du ar trys šventieji...", arba: „kur du ar trys
tobulieji..." Nieko panašaus! Jis savo buvimą užtikrina bet kuriam žmogui ir
neskaičiuoja to žmogaus nuopelnų. Gali būti, kad kartu susiburs trys suvargę ir
nelaimių iškankinti žmonės... Vienintelė sąlyga yra ta, kad jie būtų susirinkę
Jėzaus vardu, tegul ir todėl, kad išpažintų savo vargą ir klaidas. Tiesa
kartais kyla abejonių, pagalvojus, kieno vardu susirenka mūsų bendruomenės,
jaunimo grupės, šeimų būreliai? Vardan papročio? Iš tradicijos? Todėl, kad nori
būti matomi? O gal vis dėlto vardan Kristaus ir Jo Žodžio?...
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
09.08 Šv. M. Marijos Gimimas (Šilinė)
09.09 Šv. Petras Klaveras, kunigas