2011 10 02 XXVII - asis eilinis sekmadienis metai A
EVANGELIJA Mt 21, 33 - 43
„Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė
vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo
vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus
pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. Bet vynininkai, nutvėrę jo
tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. Jis vėl siuntė
tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais.
Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: 'Jie drovėsis mano sūnaus'.
Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: 'Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį
ir turėsime palikimą'. Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. Tad ką gi
atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?" Jie atsakė: „Jis
žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie,
atėjus metui, atiduos vaisių". Tuomet Jėzus tarė: „Ar
niekada nesate skaitę Raštuose: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu
akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia. Todėl
sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos
vaisių.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Visas
pasaulis yra nuostabus Viešpaties vynuogynas, kurį Dievas patiki mums. Nei
pasaulis, nei gyvybė nėra mūsų išskirtinė nuosavybė, Dievas nieko neprivalėjo
mums duoti, o vien tik dovanojo, kaip savo meilės ženklą. Tiesa, mes, kaip tie
nesąžiningi nuomininkai, gyvename taip, tarsi viskas priklausytų mums. Manome,
kad Dievui mes nesame nieko skolingi, to tik betrūko! Tiesa, Dievas siunčia
savo tarnus, pranašus, tačiau kas jų klauso? Apakintas savo godumo ir kvailumo,
žmogus pamiršta, kad jis tėra tik darbininkas Dievo pasaulyje. Kaip tik čia ir
prieinama prie palyginimo esmės. Valdovas siunčia savo sūnų, o vynininkai jį
nužudo. Tikriausiai, pasakęs šiuos žodžius, Jėzus nutilo, nes pamatė, kad jo
klausančiųjų veiduose atsispindi abejingumas, juose Išganytojas išvydo Jo
laukiančio likimo ženklus. Jėzus parodė savo amžininkams tikrąjį dangaus Tėvo
veidą, atsispindintį Jame, Tėvo paveiksle, tačiau visa tai neatnešė jokios
naudos. Vynininkai neatnešė vaisių, o jų širdyse buvo vien tik troškimas
nužudyti Dievą, kad galėtų patys užimti Jo vietą. Tiesa, klausytojai neliko
visiškai abejingi, bet, Jėzui paklausus, tuojau pat prabilo: „Jis žiauriai
nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus
metui, atiduos vaisių". Deja, jie nesuprato, kad tokius pasmerkimo žodžius iš
tiesų skiria sau patiems. Galbūt tie nuomininkai, suvokę, kaip juos myli
Viešpats, atsipeikės ir matydami, kad Jis bet kokia kaina nori juos išgelbėti,
tai supras ir atsivers. Koks yra mūsų atsakas į šią begalinę jo meilę, toks yra
ir mūsų išaugintas vaisius.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
10.04 Šv. Pranciškus Asyžietis
10.05 Šv. Faustina Kovalska, vienuolė
10.06 Šv. Brunonas, kunigas
10.07 Rožinio Švč. M. Marija