Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

2011 10 09      XXVIII - asis eilinis sekmadienis                metai A

 

EVANGELIJA  Mt  22,  1 - 10. 11 - 14

Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais: „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: 'Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!' Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Galop jis tarė tarnams: 'Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves'. Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?' Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas'. Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų".

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Sunku įsivaizduoti, kad žmogus atmestų kvietimą į vestuves. Juolab kad kviečia ne bet kas, o karalius. Be to, yra viskas paruošta, reikia tik su dėkingumu ir meile įžengti į vestuvių menę. Jėzus sako, kad susitikti gyvenime Dievą - tai pats didžiausias žmogui skirtas džiaugsmas, todėl pasinaudoja vestuvių įvaizdžiu, norėdamas klausytojams daugiau papasakoti apie Dievo karalystę. Bet jei kalbame apie amžinybės puotą, geriau įsižiūrėjus į žmogaus elgseną Dievo atžvilgiu, ši atsisakymo galimybė tampa reali. Dieve nerasta jokio „ne", tik „taip"; „ne" gali kilti vien iš žmogaus. Dievas yra pasirengęs priimti visus. Atmetusieji kvietimą turi atlikti kažką skubaus čia ir dabar, ko, atrodo, negalima atidėti vėlesniam laikui. Nacistų nužudytas vokietis jėzuitas Alfredas Delpas primena: „Duona - svarbu, laisvė - svarbiau, neprarasti Dievo - svarbiausia." Taigi tampa aišku, kokią klaidą padarė pakviestieji: dėl tariamai skubaus ir svarbaus reikalo apleido svarbiausią ir esminį dalyką. Pavyzdžiui, išaušo sekmadienio rytas bažnyčios varpai kviečia į Dievo mums paruoštas vaišes - šventąsias Mišias, bet prisimenama, jog dar reikia kažką atlikti namuose arba sode: šv. Mišios ir Dievas gali palaukti, darbas negali; tad šv. Mišios atidedamos „geresniems laikams" ir imamasi darbo. Jėzaus troškime galime įžiūrėti paties Dievo troškimą - jo meilę žmonėms, savo kūrinijai, laukiančią meilę. Meilė, kuri laukia susivienijimo akimirkos ir nori patraukti žmones prie savęs, kad taip būtų patenkintas ir pačios kūrinijos, su ilgesiu laukiančios Dievo vaikų pasirodymo, troškimas (Rom 8, 19). Ką šiandien galime padaryti, kad leistume Dievui mus mylėti? Vienintelis atsakymas - ateiti pas jį.

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

10.14  Šv. Kalikstas I, popiežius, kankinys

10.15  Šv. Jėzaus Teresė (Avilietė), mergelė, Bažnyčios mokytoja

 

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas