2011 12 11             III-asis    Advento    sekmadienis            metai

EVANGELIJA  Jn  1,  6 - 8,  19 - 28

Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?" Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!" Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?" Jis atsakė: „Ne!" - „Tai gal tu pranašas?" Jis atsakė: „Ne!" Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?" Jis tarė: „Aš - tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią!, kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas". Atsiųstieji buvo iš fariziejų. Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?" Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, kuris po manęs ateis, - jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio". Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

  Trečiąjį Advento sekmadienį Bažnyčia kviečia džiūgauti, nes jau visai priartėjo Kalėdos. Gal todėl kiek ir keistokai skamba šio sekmadienio liturgijos kvietimas pasitikėti ir džiaugtis. Džiaugsmas yra ne tiek emocijos, kiek vidinis nusiteikimas. Įmanoma džiaugtis net ir tada, kai būna sunku. Dostojevskis yra gana taikliai pasakęs: „Skausme dar labiau nušvinta tiesa". Kad sugebėtume džiaugtis, reikia tikėjimo tiesos, reikia mokytis įžvelgti ir kitokią perspektyvą. Jei savo džiaugsmo ieškome Dievo artume, galime būti tikri, kad mūsų ateitis yra užtikrinta. Apaštalas Paulius savo laiške Tesalonikiečiams, kurio ištrauką girdime antrajame Mišių skaitinyje, tvirtina, kad antgamtinis džiaugsmas padeda išgyventi dabarties skausmą, padedant iš maldos kylančiam pasitikėjimui. Tai malda, kuri ne užsispyrusiai reikalauja, kad Dievas išspręstų mums kilusias problemas, bet pasitikintis atsidavimas Tam, kuris suteikia jėgų įveikti bet kokią tamsą, bet kokį skausmą. Todėl manau, kad, nežiūrint patiriamų sunkumų, įmanoma tinkamai pasirengti Kalėdoms. Tam reikia bent vieną kartą pasistengti suvokti šią šventę, kaip tikėjimo atnešamą džiaugsmą, kaip Dvasios įkvėptą mūsų gyvenimo maldą. Kristus tikrai užgimsta mūsų širdyse, jei tik to nuoširdžiai trokštame. Jį susitinkame, leisdami, kad mūsų skubančiame ir rūpesčių kupiname gyvenime būtų vietos vidiniam to slėpinio išgyvenimui. Tam reikalinga tik viena sąlyga: mes turime būti savimi, nes tik taip galėsime priimti Dievą. Pas Joną Krikštytoją atvyko Sinedriumo pasiuntiniai, kad valdančiųjų vardu paklaustų, „Kas esi?" šis aiškiai pasako: „Aš nesu Mesijas". Jonas moko mus, kad, tik pripažindami savo ribotumą, galime tapti laisvais ir priimti gimstantį Dievą. Tik įsigilinę į save ir suvokę, kokie esame, galime rasti ir Dievą.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

12.12  Šv. Gvadalupės Švč. M. Marija

12.13  Šv. Liucija, mergelė, kankinė

12.14  Šv. Kryžiaus Jonas, kunigas, Bažnyčios mokytojas