2012 01 15    II-asis eilinis sekmadienis            metai B

EVANGELIJA  Jn  1,  35 - 42

Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!" Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?" Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau") , kur gyveni?" Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite". Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!" (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį - Kristų"). Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas" (tai reiškia: „Petras - Uola").

MINTYS  PAMĄSTYMUI

   Šios dienos Evangelijoje pabrėžiamas tarpininkavimas: Jonas Krikštytojas savo dviem mokiniams nurodo Jėzų; po to vienas iš jų, Andriejus, taip pat tarpininkauja, pakviesdamas savo brolį Simoną. Pirmieji Jėzaus mokiniai pavaizduoti kaip tie, kurie ieško, ir laukia Išganytojo Jono Krikštytojo mokykloje. Jėzus kviečia „ateikite" (Jn 1, 39) arba „sek paskui mane" (Jn 1, 43). Jono Krikštytojo pristatymas: „Štai Dievo Avinėlis!" nurodo Išganytoją. Avinėlio simbolis žydams primena didįjį jų tikėjimo įvykį - išėjimą iš Egipto, išsilaisvinant iš bet kokios vergijos, kad galima būtų tarnauti vieninteliam gyvajam Dievui. Ir šis įvykis švenčiamas kasmet per Paschą - Velykas valgant avinėlį. Jau ankstyvieji krikščionys Paschos avinėlį laikė Jėzaus provaizdžiu; jo pasiaukojama mirtis ant kryžiaus davė pradžią krikščioniškai Paschos (liet. „Velykų"), perėjimo iš mirties į gyvenimą, šventei. Jėzus imasi iniciatyvos, atsigręždamas į mokinius. Jis tai padaro užduodamas jiems klausimą: „Ko ieškote?" Tai pirmieji Jėzaus ištarti žodžiai Evangelijoje pagal Joną. Įdomu tai, kad ir pirmieji Prisikėlusiojo žodžiai yra tie patys: „Ko ieškai?". Čia mokiniai į klausimą atsako klausimu: „Rabbi, kur gyveni?".Taigi šis tekstas pabrėžia žodį „gyventi". Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kalbama apie konkrečią žemišką Jėzaus buvimo vietą, tačiau, skaitydami toliau Jono evangeliją, pamatome, jog ši gyvenamoji Jėzaus vieta yra Dieve. „Ateikite ir pamatysite" - tai du žodžiai, kuriais išreiškiamas tikėjimo kelias. Taigi vieta yra Jis, pats Jėzaus, bendrystėje, artumoje, draugystėje su juo randamas Dievas. Dievas nepageidauja viskuo nepatenkintų, susiraukusių mokinių, apsileidusių krikščionių, vien tik iš įpročio praktikuojančių katalikų. Jis nori sąmoningumo. Mūsų Dievas kviečia sekti Jį, tačiau nori, kad elgtumės, kaip sąmoningi, suaugę žmonės. Tikėjimas niekada negali būti patogia priebėga tiems, kurie mėgina pabėgti nuo blogo pasaulio, užuolaida, už kurios galime paslėpti savo menkumą. Dievas laukia tikrų ir laisvų žmonių...

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

01.17  Šv. Antanas, abatas

01.20  Šv. Fabijonas, popiežius, kankinys; šv. Sebastijonas, kankinys

01.21  Šv. Agnietė, mergelė, kankinė