EVANGELIJA  Lk  24,  35 - 48

O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną. Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!" Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint". Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?" Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse. Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse". Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. Jūs esate šių dalykų liudytojai.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Trečiojo Velykų sekmadienio Evangelijos pagal Luką tekstas mums perteikia vieną iš daugelio Prisikėlusiojo pasirodymų. Emauso mokiniai ką tik sugrįžo į Jeruzalę ir pasakoja savo draugams, kas jiems atsitiko kelyje, kai pats Jėzus atsiranda tarp jų tardamas: „Ramybė jums!"

Mokinių jausmai gana permainingi: iš pradžių išgąstis, lyg matytų kažkokią dvasią, po to nuostaba, netikėjimas ir, pagaliau, džiaugsmas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo keista, kad netikėjimas ir džiaugsmas - tie prieštaringi jausmai - atsiranda greta: „Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis."

Norėdamas juos įtikinti, Jėzus prašo ko nors valgyti, nes valgymas kartu kuria pasitikėjimą ir bendrystę, rodo gyvybę. Tuo pabrėžiamas esminis dalykas: Viešpats iš naujo įtraukia mokinius į bendrą Sandorą su savimi ir su gyvuoju Dievu, dovanoja jiems dalį tikrajame gyvenime, juos pačius padaro gyvaisiais ir jų gyvenimui suteikia skonį - prasmę.

Kaip valgymas prie bendro stalo su savaisiais galėjo atrodyti tą Velykų dieną, mums sunku įsivaizduoti. Tačiau galime įžvelgti vidinę esmę ir pamatyti, kad šis valgymas su Prisikėlusiuoju, nors ir kitaip, tęsiasi liturgine bendryste Šv. Mišiose.

Iš tiesų šį sekmadienį aiškiai matome viziją Bažnyčios, kaip tikinčiųjų bendruomenės, kuomet mokiniai, skelbia Dievo Karalystę ir ja gyvena savo kasdienybėje.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

04.23  Šv. Jurgis, kankinys

04.24  Šv. Vaitiekus (Adalbertas), vyskupas, kankinys

04.25  Šv. Morkus, evangelistas

04.28  Šv. Petras Šanelis, kunigas, kankinys; šv. Liudvikas Monforietis, kunigas.