2012
05 27 Šventosios Dvasios
atsiuntimas (Sekminės) metai B
EVANGELIJA Jn 20, 19 - 23
Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo
susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo
viduryje ir tarė: „Ramybė jums!" Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną.
Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane
siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu". Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė:
„Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam
sulaikysite, - sulaikytos".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Praėjus
penkiasdešimčiai dienų po Velykų, žydai minėdavo Mozės Įstatymą, dovanotą ant
Sinajaus kalno, ir dėkodavo už nuimtą javų derlių, mat pjūtis prasidėdavo po
Velykų. Ta diena vadinta Sekminėmis. Kristaus laikais ji buvo vadinama
graikišku žodžiu „Pentecostē" - „Penkiasdešimta diena". Naujajame Testamente,
Apaštalų darbų knygos antrame skyriuje, aprašomos Sekminės yra glaudžiai
susijusios su Senojo Testamento įvykiais. Praėjus penkiasdešimčiai dienų po
Velykų, kaip buvo pažadėjęs Jėzus, apaštalams atsiunčiamas Globėjas - Šventoji
Dvasia (Jn 14, 16-17). Šie vyrai be
baimės išėjo į gatves ir ėmė skelbti Gerąją Naujieną apie nukryžiuotą ir
prisikėlusį Kristų. Jie nebebijojo, nes jautėsi esą stipresnėse rankose.
Apaštalas Jonas Pirmajame savo laiške rašo: „Tobula meilė išveja baimę" (4,
18). O tobulą meilę mums gali suteikti tik Šventoji Dvasia. Nusakyti, kas yra
Šventoji Dvasia, nėra lengva: tai ne daiktas, kurį galime nagrinėti
pasitelkdami vien tik mūsų žmogišką mąstymą. Dievo žodis ištaria karčią tiesą,
kad „juslinis žmogus nepriima to, kas ateina iš Dievo Dvasios" (1 Kor 2, 14). Taip,
Šventoji Dvasia yra nenusakoma, tačiau atpažįstama. Bažnyčios mistikų patirtis
kalba apie Dvasios švelnų prisilietimą tyloje ir dėmesingoje maldoje. „Tylioji
mūsų sielos viešnia", - taip šv. Augustinas († 430) vadina Šventąją Dvasią.
Norėdamas ją pajusti žmogus turi nutilti. Dažnai Dievo Dvasia labai tyliai
kalba mumyse ir su mumis mūsų sąžinės tyloje arba per kitus vidinius ar
išorinius impulsus. Juo labiau atsiveriame Šventajai Dvasiai, juo vaisingiau ji
gali mus mokyti gyventi ir mumyse vietoje kūno darbų (Gal 5, 19-21) nokinti
savo vaisius (Gal 5, 22-23). Matta el Meskinas († 2006), Koptų Bažnyčios
vienuolis, pataria: „Jeigu trokšti melstis Dievo akivaizdoje, turi aiškiai
suvokti, kad esi palaikomas Šventosios Dvasios. Ji tave atgimdė Krikšto
vandenyje. Širdies gilumoje kvieskis ją, kad ji paruoštų tave maldai ir
suteiktų tau jėgų atlikti šią maldą pagal Tėvo ir Sūnaus troškimą. Tik maldoje
auga naujas žmogus, atgimęs tavyje iš Šventosios Dvasios. Tik maldoje šis
naujas žmogus gauna dievišką šviesą, atpažįsta Dievo valią ir išmoksta pagal ją
gyventi."
SKELBIMAI
- Švenčiame Sekmines
- šv. Dvasios atsiuntimo šventę. Dalyvaujantieji šv. Mišiose pelno visuotinius
atlaidus. Šiuo
sekmadieniu Bažnyčia užbaigia liturginį Velykų laikotarpį.
- Gegužės 31 d. vakaro 18 val. šv.
Mišios melsimės už gegužinių pamaldų dalyvius.
- Birželio mėnuo yra skirtas Švč.
Jėzaus Širdies garbei. Po vakaro 18 val. šv. Mišių kalbama Jėzaus Širdies
litanija. Sekmadieniais Jėzaus Širdies litanija bus kalbama po sumos šv. Mišių.
- Ateinantys penktadienis ir
šeštadienis yra pirmieji mėnesyje, kurie skiriami Švč. Jėzaus Širdies garbei ir
Švč. M. Marijos garbei. Prieš šv. Mišias 17.30 val. bus pravedamos
priklausančios pamaldos. Šv. Mišios švenčiamos meldžiantis aukotojų intencija.
- Ateinantį sekmadienį švęsime Švč.
Trejybės šventę, taip pat minėsime Tėvo dieną, - visose tos dienos šv. Mišiose
bus meldžiamasi už gyvus ir mirusius tėvus, po kiekvienų Mišių bus laiminami
dalyvaujantys pamaldose tėvai.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
05.31 Švč. M. Marijos Apsilankymas
06.01 Šv. Justinas, kankinys
06.02 Šv. Marcelinas ir šv. Petras, kankiniai