2012 07 01   XIII - asis eilinis sekmadienis        metai B

EVANGELIJA  Mk  5,  21 - 43

Jėzui vėl persikėlus valtimi į kitą pusę, susirinko prie jo didžiulė minia ir sulaikė jį paežerėje. Šit ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Jajiras, ir, pamatęs jį, puola jam po kojų karštai maldaudamas: „Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų". Jėzus nuėjo su juo. Iš paskos sekė gausi minia ir jį spauste spaudė. Ten buvo viena moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu. Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet dar ėjo blogyn ir blogyn. Išgirdusi apie Jėzų, ji prasiskverbė pro minią ir iš užpakalio prisilietė prie jo apsiausto. Mat ji sau kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent jo drabužį - išgysiu!" Bematant kraujas jai nustojo plūdęs, ir ji pajuto kūnu, kad yra pasveikusi iš savo negalės. O Jėzus iš karto pajuto, kad iš jo išėjo jėga, ir, atsigręžęs į minią, paklausė: „Kas prisilietė prie mano apsiausto?" Mokiniai jam atsakė: „Pats matai, kaip minia tave spaudžia, ir dar klausi: 'Kas mane palietė?'" Bet Jėzus tebesidairė tos, kuri taip buvo padariusi. Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir virpėdama, nes žinojo, kas jai atsitiko, ir, puolusi prieš jį ant kelių, papasakojo visą teisybę. O jis tarė jai: „Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave, eik rami ir būk išgijusi iš savo ligos". Jam dar tebekalbant, ateina sinagogos vyresniojo žmonės ir praneša tam: „Tavo duktė numirė, kam begaišini Mokytoją?!" Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus sako sinagogos vyresniajam: „Nenusigąsk, vien tikėk!" Ir niekam neleido eiti kartu, išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną. Jie ateina į sinagogos vyresniojo namus, ir Jėzus mato sujudimą - verkiančius ir raudančius žmones. Įžengęs vidun, jis tarė: „Kam tas triukšmas ir ašaros?! Vaikas nėra miręs, o miega". Žmonės tik juokėsi iš jo. Tada, išvaręs visus, jis pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten, kur vaikas gulėjo. Jis paėmė mergaitę už rankos ir sako: „Talitá kum"; išvertus reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis!" Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų. Visi nustėro iš nuostabos. Jėzus griežtai įsakė, kad niekas to nežinotų, ir liepė duoti mergaitei valgyti.

ŽEMAIČIŲ  KALVARIJA

Žemaičių Kalvarijos, buvusių Gardų, žemes LDK didysis kunigaikštis Vytautas užrašė Žemaičių vyskupui. Manoma, kad jau iki 1593 m. čia buvo pastatyta medinė koplyčia. Ji stovėjo ant Šv. Jono kalno (buvusio piliakalnio). Bažnytėlei suteiktas Šv. Jono Krikštytojo titulas. Vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pasikviečia dominikonus. Šiam ordinui paveda parapiją ir duoda žemės. Dominikonai garsėjo mokytumu, gebėjimu įtaigiai skelbti Dievo žodį, daug dėmesio skyrė Išganytojo kančios apmąstymui. Vyskupas buvo apsisprendęs Garduose steigti Kryžiaus kelio stotis - Kalvarijas. Jis pats apvaikščiojo kalnus, išmatavo atstumus tarp koplyčių vietų, pabarstė takus iš Jeruzalės parvežta šventa žeme. 1639 m. iš popiežiaus Urbono VIII-ojo išmeldė atlaidus 6-ioms koplyčioms: Paskutinės vakarienės, Alyvų darželio, Prie stulpo plakimo, Erškėčių vainiku apmovimo, Nukryžiavimo ir Palaidojimo. 1642 m. pastatytas vienuolyno pastatas ir visos 19 koplyčių. Tai buvo pirmosios Kryžiaus kelio stotys ne tik Žemaičiuose, bet ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.1644 m. popiežius Urbonas VIII patvirtino Kalvarijos steigimo privilegiją. 1780 m. architektas Augustinas Kosakauskas ruošė naujos mūrinės bažnyčios projektą. Pirmosios Mišios laikytos 1822 m. Po 1831 m. sukilimo numalšinimo buvo uždaryta dominikonų išlaikoma mokykla, uždrausta priimti naujokus, o 1842 m. sudegė vienuolyno pastatas su biblioteka. 1843 m. pastatyti nauji dideli, dviejų aukštų mūriniai vienuolyno namai. 1896 m. sudegė ir pati bažnyčia su ten buvusiu archyvu, biblioteka. 1897 - 1902 m. bažnyčia suremontuota. Atkūrus Nepriklausomą Lietuvą ir įsteigus Telšių vyskupystę, jos ganytojas Justinas Staugaitis įkūrė marijonų vienuolyną. 1948 m. vienuolynas uždarytas vėl, o bažnyčia tapo tik parapijine 1990 m. bažnyčiai grąžintas vienuolyno pastatas ir pradėtas remontuoti. Nuolatos remontuojamos ir prižiūrimos Kryžiaus kelio stotys. 1988 - Švč. Mergelės Marijos metais bažnyčiai popiežius Jonas Paulius II suteikė Mažosios bazilikos vardą.

SKELBIMAI

Šventųjų  minėjimas

07.02  Švč. M. Marija, Krikščioniškų Šeimų Karalienė

07.03  Šv. Tomas, apaštalas

07.04  Elzbieta Portugalė

07.05  Šv. Antanas Marija Zakarijas, kunigas

07.06  Šv. Marija Goreti, mergelė, kankinė