2012 07 08   XIV - asis eilinis sekmadienis        metai B

EVANGELIJA  Mk  6,  1 - 6

Išvykęs iš ten, Jėzus, mokinių lydimas, parkeliauja į savo tėviškę. Atėjus šabui, jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė: „Iš kur jam tai? Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!" Ir jie piktinosi juo. O Jėzus jiems tarė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose". Ir jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė. Jis stebėjosi jų netikėjimu, ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

1251 metais Mindaugui priėmus krikštą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste. Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau Lietuvos karalius Mindaugas žengė žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link. Vis dėlto karaliaus Mindaugo ir kunigaikštienės Mortos vainikavimas buvo dar reikšmingesnis pasiekimas Lietuvai, kada popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė. Oficialiai Mindaugo krikštas buvo pirmas bandymas įvesti krikščionybę valstybės lygmeniu. Mindaugas, kaip ir kiti Naujosios Europos valdovai, po krikšto buvo karūnuotas ir tapo lygiaverčiu valdovu krikščioniu. Spėjama, kad Mindaugą krikštijo Livonijos ordino kunigas Kristijonas. Mindaugas savo krikštu nubrėžė politinę valdovų liniją - priimti Vakarų, o ne Rytų Bažnyčios krikščionybę. Gediminaičių dinastija tokią programą kaip tik ir siekė realizuoti (galiausiai tą įvykdė Jogaila). Mindaugo įkurtoji valstybė nežlugo, net ir netekusi karaliaus. Jeigu katalikas Mindaugas nebūtų buvęs nužudytas, jo įpėdiniai būtų išlaikę ir karaliaus karūną, taigi krikštas ir karalystės statusas būtų įgijęs tęstinumą. Mindaugas buvo nužudytas klasta 1263 m. Žemaičių kunigaikščio Treniotos. Deja, Treniota su kitais sąmokslininkais nepaliko Lietuvai pasirinkimo - su Mindaugu buvo nužudyta visa katalikiškoji dinastija, o kartu su ja prarastas ir karalystės statusas. Atgaivinti krikščionybę, tiesa, Rytų apeigų, bandė Mindaugo sūnus iš pirmosios santuokos Vaišvilkas, tačiau nužudytas buvo ir jis. Mindaugas Vilniuje pastatė katedros bažnyčią ir Vilniuje buvo (tenykščio) vyskupo rezidencija. Toji naujoji vyskupija pradžioje buvo subordinuota Rygos arkivyskupijai, bet po triskartinio Mindaugo prašymo popiežius Inocentas IV, savo 1254.IX.20 d. bule ,ją padarė betarpiškai pavaldžia Apaštališkajam Sostui, tai yra padarė pradžią savaraniškai Lietuvos bažnytinei provincijai. Tapęs krikščioniu, Mindaugas buvo suinteresuotas, kad krikščionybė plistų Lietuvoje, nes per tai skleidėsi jo paties, kaip valdovo krikščionio, galia ir valdžios legitimacija. Eiliuotoji Livonijos kronika labai gražiai apibūdina Mindaugo žmonos Mortos psichologinį nusistatymą krikščionybės atžvilgiu, Ji pavaizduota kaip ypač uoli krikščionė. Lenkų tyrinėtojas Julijus Latkowskis XIX a. pabaigoje taip pat teigė, kad Mindaugas iki gyvenimo pabaigos buvo krikščionis. Žinią, kad Mindaugas žuvo į Laterano rūmus popiežiui Romoje atnešė Livonijos ordino pasiuntiniai ir dvasininkai, pabėgę iš Lietuvos, į kurią jie buvo nusiųsti, kad apsikrikštijusiam karaliui padėtų evangelizuoti valstybę. Popiežius Klemensas IV savo bulėje, rašytoje Čekijos karaliui, užsiminė apie Lietuvos karalių, kaip apie krikščionį, nužudytą netikinčiųjų, Visa tai verčia manyti, kad Mindaugas vis dėlto neatskilo nuo krikščionybės. Apie tragiškus įvykius buvo informuotas ir pirmasis Lietuvos vyskupas Kristijonas, kuris 1259 m. rudenį išvyko į Vokietiją ir Lietuvon nebegrįžo.

SKELBIMAI

Šventųjų  minėjimas

07.11  Šv. Benediktas, abatas (Europos globėjas)

07.12  Pal. Jurgis Matulaitis, vyskupas

07.13  Šv. Henrikas

07.14  Šv. Kamilis Lelietis, kunigas