2012
09 23 XXV - asis eilinis
sekmadienis metai B
EVANGELIJA
Mk 9, 30 - 37
Iš ten išėję,
jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. Mokydamas
savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir
jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels".
Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti. Jie atėjo į Kafarnaumą.
Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?" Jie tylėjo. Mat kelyje
jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir
tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!" Paėmęs
mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį
vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris
yra mane siuntęs".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Šio
sekmadienio antrajame skaitinyje šv. Jokūbas kelia sudėtingą ir amžiną
klausimą: „Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai?" (Jok 4, 1).
Jėzus evangelijoje mums pateikia atsakymą, kad visa tai iš troškimo
viešpatauti; bet koks pasaulyje esantis blogis, ypač karai, kyla būtent iš tos
šaknies - iš noro save laikyti didesniu už kitus. Trokšti būti pirmam nėra
draudžiama, tai nėra nuodėmė. Jėzus tik apreiškia naują ir skirtingą kelią tai
pasiekti: ne kitų sąskaita, bet kitų naudai. Jėzus moko, jog mokinio kelias negali būti
kitoks, nei Mokytojo. Dar kartą jis yra priverstas patikslinti jo sekimo
reikalavimus: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų
tarnas!". Vadinasi, reikia priimti kita tvarka išdėstytas vertybės, radikaliai
besiskiriančias nuo pasaulio vertybių, reikia atlikti mąstymo revoliuciją. „Jei
kas trokšta būti pirmas..." Jėzus padarė revoliuciją ne
kitus naikindamas, bet save atiduodamas kitiems, tarnaudamas kitiems,
pakeldamas kitus. Tai nėra gyvenimo ar pažangos nuvertinimas, greičiau
priešingai - gyvenimo postūmis, tikrasis gyvenimas. Jėzus nepanaikina didelių
darbų troškimo. Yra privalu būti pirmam, tačiau to siekiama ne lipant per kitų
galvas, bet nusižeminant ir pakeliant kitus kartu su savimi. Matome aiškų
skirtumą tarp pagonybės ir krikščionybės. Pagonys aukština silpnojo auką
stipresniojo naudai, krikščionybė - stipresniojo auką silpnesniojo naudai. Dabartinės
visuomenės didžiausias pasididžiavimas yra rūpinimasis kenčiančiais,
prispaustaisiais, neįgaliaisiais. Tai kyla tiesiogiai iš krikščioniškosios
revoliucijos, nors ir paradoksalu, jog ta pati visuomenė šiandien nusigręžia
nuo krikščionybės, iš kurios gavo savo pamatines vertybes.
SKELBIMAI
-
Kviečiame
Jus prisidėti prie bažnyčios suolų įrengimo. Vieno šešiaviečio suolo su klauptu
kaina yra 1800 Lt. Auką galima įteikti bažnyčios vestibiulyje prie stalo, kur
renkamos įvairios aukos, arba parapijos raštinėje.
- Renkamos aukos Kauno kunigų seminarijos išlaikymui. Šiais metais
parapijai nustatyta 8500 Lt dydžio auka. Aukas galime įteikti bažnyčios
vestibiulyje prie stalo, kur yra renkamos įvairios aukos, arba - parapijos
raštinėje.
Šventųjų minėjimas
09.26
Šv. Kozmas ir Damijonas, kankiniai
09.27
Šv. Vincentas Paulietis, kunigas
09.28
Šv. Vaclovas, kankinys
09.29
Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas, arkangelai