Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

2012 11 11   XXXII - asis eilinis sekmadienis        metai B


EVANGELIJA  Mk  12,  38 - 44

Mokydamas Jėzus kalbėjo: „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse. Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas". Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius".

 

VILNIAUS  AUŠROS  VARTŲ  ISTORIJA

   Lietuvos žemes puldinėjant totoriams bei šlyjant santykiams su Rusija, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1503 m. suteikė Vilniui privilegiją pastatyti mūrinius įtvirtinimus aplink visą miestą. Pašventinus kertinį akmenį, prasidėjo vartų, vėliau pramintų Aušros, statyba. 1522 m. visas miestas buvo apjuostas mūru. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks varto pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio. Iš pradžių Švč. Mergelės atvaizdas kabojo vidinėje vartų pusėje nedidelėje nišoje. Paveikslas neturėjo nei tinkamos koplyčios, nei stebuklingiems paveikslams deramų puošmenų. Taip buvo, kol į Vilnių 1626 m. atsikėlė basieji karmelitai. Jie gavo sklypą vienuolyno ir bažnyčios statybai prie Aušros vartų. Šventovė skirta didžiajai ispanų mistikei, dvasinei mokytojai ir karmelitų atnaujintojai šv. Teresei Avilietei. Nuo pat įsikūrimo karmelitų dėmesį sykiu taukė miesto vartuose kabėjęs paveikslas. Vienuoliai rengė prie jo pamaldas, taip skatindami ir miestiečių maldingumą. 1668 m. miesto valdžia pavedė Dievo Motinos atvaizdą globoti karmelitams, o 1671 m. tėvo karmelito Šventosios Dvasios Karolio rūpesčiu paveikslui pastatyta medinė koplyčia. 1702 m. Vilnių užėmus švedams, uždrausta viešai garbinti paveikslą ir apskritai rinktis gatvėje. Vaduojant vartus, nukentėjo ir Dievo Motinos atvaizdas - jį perskrodė kulka. 1711 m. sudegus medinei, 1712-1715 m. buvo pastatyta mūrinė, mūsų laikus pasiekusi koplyčia, 1829 m. įgavusi vėlyvojo klasicizmo stilių. Koplyčia buvo statoma taip, kad tikintieji galėtų melstis prie paveikslo gatvėje, nes į koplyčią buvo patenkama iš vienuolyno sodo ir pasauliečiams, ypač moterims, nebuvo leidžiama į ją įeiti. 1785 m. gatvėje buvo uždrausta pamaldų Aušros vartuose metu prekiauti. Iš visų praeivių, nesvarbu, kokios jie tikybos, reikalauta nuo vartų iki Pociejų koplyčios eiti nepridengta galva. 1844 m. už pagalbą sukilėliams išvarius karmelitus, vienuolynas buvo atiduotas stačiatikiams, o koplyčia perduota diecezinei dvasininkijai. Nuo tada įėjimas į ją tapo atviras. Dar prieš atidarant koplyčią, 1789-1799 m., pagal Pietro di Rossi projektą, maldininkams buvo pastatyta galerija su vidiniais laiptais. 2002 m. vartų ir koplyčios pastatas buvo rūpestingai restauruotas, atkleistos XIX a. uždažytos dekoro detalės.

 

 

SKELBIMAI

  • Ateinantį pirmadienį, lapkričio 12 d. 18 val. šv. Mišias švęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, po jų - pristatys savo išleistą 2013 m. kalendorių „Dievo Angelai, mūsų sargai" bei penktąją C metų ciklo knygą „Evangelija kasdien".
  • Vilniuje lapkričio 11 - 18 d.d. Aušros Vartuose vyksta Gailestingumo Motinos atlaidai.
  • Kviečiame Jus prisidėti prie Kauno kunigų seminarijos išlaikymo ir bažnyčios suolų įrengimo. Auką galima įteikti bažnyčios vestibiulyje prie stalo, kur renkamos įvairios aukos, arba parapijos raštinėje.

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

11.12  Šv. Juozapatas, vyskupas, kankinys

11.14  Šv. Margarita Škotė; šv. Gertrūda, mergelė

11.15  Šv. Albertas Didysis, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

11.16  Švč. M. Marija, Gailestingumo Motina

11.17  Šv. Elzbieta Vengrė, vienuolė

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas