2013 05 26                            Švč. Trejybė                              metai C

EVANGELIJA  Jn 16,  12 - 15

Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

  Šiandieninė Švč. Trejybės šventė kviečia mus žvelgti į Viešpatį. Dievą Naujajame Testamente iki galo apreiškė Jėzus Kristus, įsikūnijęs Dievo Žodis. Jis mums parodė mylinčio Dievo veidą: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn 3, 16). Krikščionys tiki vieną Dievą trijuose Asmenyse, nes tiki, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8). Juk nė vienas žmogus, be dieviškojo Apreiškimo, pats tokios tikėjimo tiesos nesugalvotų: „Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli“ (1 Jn 4, 16). Mes visi širdyje nešiojamės Dievo atvaizdą. Jis ne visuomet labai gražus, nes mes patys ne visuomet esame gražūs.Dievo įvaizdis, kurį nešiojamės savo širdyje, priklauso nuo mūsų pertekto įvaizdžio. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus per tris mokymo pasaulyje metus parodė tikrąjį Dievo veidą. Trejus metus žmonės stebėjosi Jo žodžiais, Jo tvirtumu ir nesibaigiančia meile, matė, kaip Jis aukojasi ir atiduoda save kitiems. Vien tik Jėzus tegalėjo priartinti mums Dievo esmę, vien tik Jėzus galėjo atskleisti vidinį Dievo džiaugsmą: bendravimą. Tai visiška bendrystė, toks harmoningas dialogas, taip tobulai vykdomas savęs dovanojimas, kad mes išorėje regime vieną Dievą. Dievas Trejybėje tai Tėvas kuris myli Sūnų, Sūnus kuris myli Tėvą ir toji meilė yra Šventoji Dvasia. Šią Trejybėje vieno Dievo idėją atspindi ir Bažnyčia. Mūsų bendruomenė yra įkvėpta Dievo – Trejybės, ir mes žvelgiame į Jį, užmegzdami tarpusavio santykius, mokydamiesi gerbti vienas kito skirtingumą, stengdamiesi nugalėti tarpusavio sunkumus. Iš tiesų, žvelgiant į Bažnyčią, į mūsų gyvenimo būdą, turėtų būti matomas Dievo bendrumo ir vienybės Trejybėje spindesys. Nežinomas viduramžių autorius mums perdavė glaustą, bet prasmingą musulmono ir krikščionio pokalbį: „Vienas musulmonas sakė: ‘Dievas, mums, yra vienas; kaip jis galėtų turėti Sūnų?‘ Krikščionis atsakė: ‘Dievas, mums, yra meilė; kaip jis galėtų būti vienišas?‘.“

  Toks yra Dievas, apie kurį atėjo mums papasakoti Jėzus. Tik ar mes jau esame pasirengę Jį priimti į savo širdis? . Iš tiesų, kaip smarkiai pasikeistų pasaulis, jei šeimose, darbo ar studijų bendruomenėse santykiai būtų puoselėjami pagal Trijų Dieviškų Asmenų pavyzdį, kai kiekvienas gyvena ne tik su kitu, bet ir dėl kito bei kitame. Juk vien meilė – tokia, kai gyvename santykiu ir gyvename, kad mylėtume ir būtume mylimi, – padaro mus laimingus.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

05.27  Šv. Augustinas Kenterberietis, vyskupas

05.31  Švč. Mergelės Marijos Apsilankymas

06.01  Šv. Justinas, kankinys