EVANGELIJA  Lk  10,  38 - 42

Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų". Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta".

KANČIŲ IR TIKĖJIMO SIMBOLIS

   Dvylika kilometrų nuo Šiaulių, šalia Šiaulių-Rygos plento, yra Jurgaičių piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu, o vietos gyventojų nuo seno dar vadintas ir maldų, maldavimų, Pilies kalnu. Manoma, kad čia buvus pilis, Livonijos kronikose vadinta Kule, kurią kartu su dar trimis pilimis 1348 m. užpuolę sudegino kalavijuočiai. Pilies vardas tikriausiai kilęs nuo šalia tekančio Kulvės upelio. Kryžiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850 m., nors jų atsiradimas dažniausiai siejamas su 1831 m. sukilimo numalšinimu ir represijomis. Šitaip žymiam istorijos tyrinėtojui L. Krzywickiui XIX a. pabaigoje aiškino vietos gyventojai. Jis tada ant kalno radęs 130 kryžių ir mūro koplytėlę. Apie Kryžių kalną pasakojama daug legendų ir padavimų. XX a. pradžioje Kryžių kalnas jau plačiai žinomas - tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai. Sovietinei valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai pasirodė esą priešiški ir didžiai kenksmingi. 1961 m. prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai - nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai - užkasti. Kalną saugojo kariuomenė ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių) Kryžių kalnas vis atgimdavo. 1988 m. papūtė gaivūs atgimimo vėjai, ir Kryžių kalno statusas visiškai pasikeitė - jis tapo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio savastimi. Dabar čia priskaičiuojama per penkiasdešimt tūkstančių įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožiniais. Kiekvienas kryžius turi savo istoriją, savo intenciją. Kryžių kalnas niekuomet nebūna vienišas. Jame lankosi įvairių tautų, įvairių kartų ir net skirtingų konfesijų žmonės, ieškantys ramybės, maldingo susikaupimo, trokštantys Dangaus išklausymo. Kryžių kalnas - tai žmonių buvimo ir tikėjimo paminklas. Tai įvairiabalsis, tačiau nepaprastai harmoningas skambėjimas, kur aidi ir kupini meilės bei pagarbos popiežiaus Jono Pauliaus II 1990 m. liepos 1 d. Romoje, šv. Kazimiero koplyčioje, ištarti žodžiai: "Tauta, kuri su tokiu ištvermingumu ir pamaldumu keliauja į tą kalną pastatyti naują kryžių, tiki gyvenimu, tiki prisikėlimu". Po ilgų okupacijos dešimtmečių buvo atgauta Laisvė ir Nepriklausomybė, prasidėjo nelengvas, tačiau atkaklus tautos ėjimas į Atgimimą. Po trejų metų, 1993-ųjų rugsėjo 7 d., Kryžių kalnas sulaukė ir brangaus svečio - Šventojo Tėvo. Čia šimtai tūkstančių žmonių, susirinkusių iš įvairiausių kraštų bei šalių, kartu pajuto didingą, žodžiais nenusakomą ramybę ir Dievo Apvaizdos malonę. Iš čia popiežius laimino visus Lietuvos žmones, visą krikščioniškąją Europą. O po metų į Kryžių kalną atkeliavo popiežiaus dovanotas kryžius. Nukryžiuotojo žvilgsnis kviečia apmąstyti kryžiaus paslaptį ir prasmę. Kaip praeityje, taip šiandien ir rytoj kryžius lydi žmogaus gyvenimą. "Ave, Crux!" - Sveikas, Kryžiau! Dievo meilės, mūsų tikėjimo ir Kristaus pergalės ženkle!

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

07.22  Šv. Marija Magdalietė

07.23  Šv. Brigita, vienuolė (Europos globėja)

07.24  Šv. Sarbelijus Machlufas, kunigas

07.25  Šv. Jokūbas, apaštalas

07.26  Šv. Joakimas ir Ona, Švč. Mergelės Marijos tėvai