Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

2013 07 07               XIV-asis eilinis sekmadienis            metai C

EVANGELIJA  Lk  10,  1 - 9

 Paskui Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: 'Ramybė šiems namams!' Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, - sugrįš pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: 'Jums čia pat Dievo karalystė!'

KARALIAUS  MINDAUGO  KRIKŠTO  REIKŠMĖ

Kaip rodo popiežiaus Inocento IV bulės ir Eiliuotoji Livonijos kronika, į Mindaugo dvarą vykdyti katechizacijos, be Kristijono kuris vėliau tapo pirmuoju Lietuvos vyskupu, atvyko ir daugiau dvasininkų. Vėlesniuose įrašuose, Mindaugo karūnacijos aktuose minimi pranciškonai ir dominikonai. 1251 m. liepos 26 d. bule Inocentas IV įpareigojo Livonijos vyskupus, kad šie padėtų Mindaugui įkrikščioninti visą valstybę, t.y. siųsti dvasininkus į Mindaugo žemes. Kur vyko Mindaugo krikštas, deja, nežinome. Krikštas galėjo vykti vienoje iš Mindaugo pilių, tam pašvęstoje vietoje įrengus koplyčią. 1251 m. vasario pabaigoje Mindaugas jau buvo katechizuojamas ir rengiamas krikštui. Tad didžiausia tikimybė, kad jis pakrikštytas per Velykas, kurios 1251 m. buvo balandžio 16 d. Spėjama, kad Mindaugą krikštijo Livonijos ordino kunigas Kristijonas. Jis greičiausiai vadovavo ir Mindaugo, kartu su jo artimaisiais, katechizacijai. Kad Mindaugas stengėsi savo dvare palaikyti krikščionybę, liudija ne tik Eiliuotoji Livonijos kronika, bet ir popiežių bulės. Tapęs krikščioniu, Mindaugas buvo suinteresuotas, kad krikščionybė plistų Lietuvoje, nes per tai skleidėsi jo paties, kaip valdovo krikščionio, galia ir valdžios legitimacija. Teodoras Narbutas XIX a. suabejojo, ar tikrai Mindaugas grįžo į pagonybę. Pasak jo, karalius dar 1262 m. esą vykęs į Romą pas popiežių, gavęs jo atleidimą, o grįžęs uoliai platino krikščionybę, todėl ir buvo nužudytas. Lenkų tyrinėtojas Julijus Latkovskis XIX a. pabaigoje taip pat teigė, kad Mindaugas iki gyvenimo pabaigos buvo krikščionis, nors dauguma to meto tyrinėtojų ir rašytojų įrodinėjo priešingai. Dabartinė lietuvių istoriografija vieningos nuomonės dėl Mindaugo atkritimo nuo tikėjimo neturi, tačiau vis dažniau pasigirsta balsų, kad Mindaugą atskalūnu pavertė Livonijos ordino propaganda. Juozapas Stakauskas, iš lietuvių istorikų bene plačiausiai tyrinėjęs šį klausimą, logiškai dėliodamas argumentus „už" ir „prieš", priėjo prie išvados, kad Mindaugas neatsisakė krikščionybės. Oficialiai Mindaugo krikštas buvo pirmas bandymas įvesti krikščionybę valstybės lygmeniu. Mindaugas, kaip ir kiti Naujosios Europos valdovai, po krikšto buvo karūnuotas ir tapo lygiaverčiu valdovu krikščioniu. Ivinskis padarė ir dar vieną nepaprastai svarbią išvadą: jeigu katalikas Mindaugas nebūtų buvęs nužudytas, jo įpėdiniai būtų išlaikę ir karaliaus karūną, taigi krikštas ir karalystės statusas būtų įgijęs tęstinumą. Deja, Treniota su kitais sąmokslininkais nepaliko Lietuvai pasirinkimo - su Mindaugu buvo nužudyta visa katalikiškoji dinastija, o kartu su ja prarastas ir karalystės statusas. Atgaivinti krikščionybę, tiesa, Rytų apeigų, bandė Mindaugo sūnus iš pirmosios santuokos Vaišvilkas, tačiau nužudytas buvo ir jis. 1414-1418 m. Konstancos bažnytiniame suvažiavime Kryžiuočių ordino generalinis prokuratorius Paul von Vormdit liudijo, kad XIII a. Mindaugas Vilniuje pastatė katedros bažnyčią ir kad Vilniuje buvo (tenykščio) vyskupo rezidencija.

SKELBIMAI

  • Iki liepos 12 d. Žemaičių Kalvarijoje tęsiasi Didieji atlaidai.
  • Iki liepos 14 d. vyksta Pal. Jurgio Matulaičio minėjimas - atlaidai Marijampolės bazilikoje.

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

07.09  Šv. Augustinas Džao Žongas, kunigas, ir jo draugai, kankiniai

07.11  Šv. Benediktas, abatas (Europos globėjas)

07.12  Pal. Jurgis Matulaitis, vyskupas

07.13  Šv. Henrikas

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas