Svetainės medis   Kontaktai  
 
POPIEŽIAUS intencija kovą – kad dėl Evangelijos visame pasaulyje gyvybe rizikuojantys krikščionys drąsa ir misionierišku uolumu įkvėptų Bažnyčią. ARKIVYSKUPIJOS – asmeninės ir bendruomeninės malonės sugrįžti prie Kristaus ir dovanoti save Jo misijai.

2013 10 13               XXVIII-asis eilinis sekmadienis            metai C


Evangelija  Lk  17,  11 - 19

 Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!" Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!" Ir beeidami jie pasveiko. Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!" Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave".

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

   Šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje nesunkiai galime pastebėti tris tikėjimo kelio etapus: suvokimą, kad mums reikia pagalbos, padėką ir pasitikėjimą. Tikėjimas kyla iš to, kad mes suvokiame, jog mums reikia Dievo. Tai mūsų suvargusio kūno balsas, mūsų troškimas gyventi, suprasti to gyvenimo prasmę, mylėti, būti sveikiems. Kuomet mums kažko trūksta, kuomet patys pasijuntame bejėgiai, tuomet šaukiamės pagalbos, tiesdami savo rankas į Dievą. Tada ateina ir tikėjimas, kad ta pagalba gali ateiti. Pagalbos šauksmas visuomet yra pažymėtas viltimi: tikime, kad būsime išklausyti, kad mums bus pagelbėta, kad Kažkas jau ateina mums padėti.

   Antrasis tikėjimo kelio etapas, kurio taip dažnai pristinga mūsų tradicinėje krikščionybėje, kuomet meldžiame Dievą pagalbos, o, ją patyrę, tuojau pat viską išsiaiškiname, kaip natūralų dalyką, už kurį nereikia nei dėkoti, nei teikti tam ypatingos reikšmės iki kito momento, kai vėl, atsidūrę kritiškoje situacijoje, klaupsimės prieš Viešpatį. Tikėjimas, rodos, yra, tačiau stinga gyvo santykio, meilės, leidžiančios padėkoti ir su dėkingumu priimti pagalbą. Tokį dėkingumą parodė svetimšalis samarietis. Jis atveda prie tikrojo tikėjimo, pasireiškiančio pasitikėjimu, jausmu, kad Dievas niekuomet nepaliks. Mes nežinome, ką galėtume Viešpačiui pasiūlyti, todėl atiduodame jam save, ir tuo džiaugiamės. Mes bėgame pas Jį, glaudžiamės prie Jo, taip, kaip vaikas glaudžiasi prie savo motinos, kaip mylimasis apkabina mylimąją. Mes Dievui patikime savo gyvenimą, svajones ir ateitį. Kažkas yra pasakęs, kad žodis „ačiū" svarbiausias religiniame žodyne, nes dėkodami mes užmezgame patį nuoširdžiausią, pasitikėjimo ir vilties kupiną ryšį su Viešpačiu. Visas tikėjimas - tai laisvas žmogaus atsiliepimas į Dievo pagalbą ir palydėjimą šios žemės kelyje. Manau, kad verta už tai Jam padėkoti.

 

SKELBIMAI

  • Spalio mėnesį, skirtą Rožinio maldai; kiekvieną vakarą bažnyčioje prieš šv. Mišias 17.30 val. kalbamas rožinis, už sukalbėtą dalį galima pelnyti visuotinius atlaidus.
  • Sekmadieniais 13 val. švenčiamos katechetinės šv. Mišios, kurios skirtos jaunimui, besiruošiančiam priimti Susitaikinimo, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus.
  • Kviečiame Jus prisidėti prie Kauno kunigų seminarijos išlaikymo. Auką galime įteikti bažnyčios darbuotojai bažnyčios vestibiulyje arba parapijos raštinėje.

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

10.14  Šv. Kalikstas I, popiežius, kankinys

10.15  Šv. Jėzaus Teresė (Avilietė), mergelė, Bažnyčios mokytoja

10.16  Šv. Jadvyga Silezietė, vienuolė; šv. Margarita Marija Alakok, mergelė

10.17  Šv. Ignotas Antiochietis, vyskupas, kankinys

10.18  Šv. Lukas, evangelistas

10.19  Šv. Jonas Brebefas ir Izaokas Žogas, kunigai, ir jų draugai, kankiniai; šv. Kryžiaus Paulius, kunigas

 

Kraujo relikvija

Šv. MIŠIOS prašant
šv. Jono Pauliaus II užtarimo –
kiekvieno mėnesio 22 dieną
12 valandą.

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas