2013 12 29  Šventoji Šeima: Jėzus, Marija ir Juozapas    sekmadienis  metai A

EVANGELIJA  Mt  2,  13 - 15. 19 - 23

Išminčiams iškeliavus, štai vėl pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti". Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų. Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodo per sapną Juozapui Egipte ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir keliauk į Izraelio kraštą, nes jau mirė tie, kurie tykojo kūdikio gyvybės". Tuomet Juozapas atsikėlė, pasiėmė kūdikį ir motiną ir pargrįžo į Izraelio žemę. Išgirdęs, jog Archelajas valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų pranašų žodžiai: Jį vadins Nazariečiu.

MINTYS  PAMĄSTYMUI 

Šventosios Šeimos šventė iš tiesų yra visų krikščioniškų šeimų šventė. Patinka tai kam, ar ne, šeima ir toliau lieka visuomenės gyvenimo centru. Dažnai joje sutinkame išgyvenimų ir kančių, kartais tam tikrų nusivylimų, bet, ačiū Dievui, šeimoje atrandame ir begalinio džiaugsmo. Savo ruožtu ir Marija su Juozapu planavo būti kartu, sukurti šeimą. Kalėdų naktį mus apgaubia švelnumo ir paguodos nuotaika, tačiau jau kitą rytą jauną porą užpuola visiškai netikėti rūpesčiai. Jam tuojau pat teko rūpintis kelione į tolimą kraštą, kad būtų išsaugota kūdikio gyvybė. Svarbiausia šios šventės pamoka kyla iš Marijos ir Juozapo išgyventos kasdienybės. Nazareto šeimos gyvenimas moko mus, kad Dievas ateina apsigyventi žmogaus namuose, kad mes savo kasdienybėje, kartodami įprastus darbus, taip pat galime kurti Dievo Karalystę. Krikščionybė yra ypatinga tuo, kad ji nėra skirta šventei, o kasdienybei. Iš tiesų kiekviena šeima gali rasti panašumų į Šventąją Šeimą. Tie, kurie augina savo pirmagimį, susidurdami su rūpesčiais, nemiegotomis naktimis ir nuovargiu, gali būti tikri, kad lygiai taip pat jautėsi ir Marija su Juozapu. Tie, kurie susiduria su bedarbyste ar turi sunkumų išmokėti paimtas paskolas, be abejo, gali prisiminti šventąjį Juozapą, kuriam irgi, ko gero, teko skolintis, norint padidinti savo dirbtuvę. Moterys, pašventusios savo gyvenimus vaikams, turėtų prisiminti Mariją, kurios galvoje irgi atsirado žilų plaukų, matant išeinantį iš namų Jėzų. Jiedu abu palaikė vienas kitą ir tikriausiai Juozapas, žvelgdamas į Mariją, stebėjosi jos tvirtu tikėjimu i rūpestingumu, o Marija dėkojo savo širdyje Viešpačiui, kad jai davė tokį paprastą ir ištikimą draugą.Toks Šventosios Šeimos gyvenimas ragina ir mus mokytis žvelgti į kitus mūsų šeimos narius tikėjimo akimis, atskleidžiant sau kituose slypinčią paslaptį, išvysti kasdienybėje su mumis esantį Dievą.

SKELBIMAI 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

12.31  Šv. Silvestras, popiežius

01.01  Švč. Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja

01.02  Šv. Bazilijus Didysis ir Grigalius Nazianzietis, vyskupai, Baž. Mokytojai

01.03  Švč. Jėzaus Vardas