Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

2008 10 05               XXVII - sis  eilinis  sekmadienis                      metai A

 

EVANGELIJA  Mt  21,  33 - 43

„Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: 'Jie drovėsis mano sūnaus'. Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: 'Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą'. Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?" Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių". Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesate skaitę Raštuose: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia. Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių.

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Pagrindinė, gal kiek ir užmaskuota mintis, girdima šio sekmadienio Evangelijoje, mums byloja apie Dievo meilę žmogui. Vynuogyno darbininkai, apie kuriuos palyginime kalba Jėzus, tikrai nėra doro ir garbingo gyvenimo pavyzdys. Iš tikrųjų apie žmogaus garbingumą galima spręsti tik tada, kai Viešpats, atrodytų, kiek atsitolina. Šeimininkas... įveisė vynuogyną, aptvėrė jį, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį. Dievas suteikė žmogui viską, tačiau kažkodėl taip išeina, kad žmogus verčiau yra linkęs nepastebėti šio Dievo dosnumo. Netgi linkstama laikytis nuomonės, kad Dievo nebuvimas užtikrina žmogui darbą ir galimybes tvarkytis taip, kaip patinka. Vynininkai džiaugiasi geru derliumi, storinančiu jų pinigines, o kai kurie mąstytojai netgi drįsta prabilti apie Dievo mirtį, į viršūnes keldami ekonominius dalykus. Skaitant palyginimo tekstą, nesunkiai galima pastebėti lygiagrečiai augančią įtampą iš abiejų pusių. Vynininkai užsispyrusiai atmeta visus šeimininko reikalavimus. Šeimininkas vis iš naujo mėgina kalbėtis su jais. Vynininkų sukilimas yra absurdiškas. Žvelgiant žmogišku žvilgsniu, šeimininko viltys susitarti irgi absurdiškos. Neįmanoma suprasti vienų, nesuprantamai elgiasi ir Kitas. Taip, mūsų ir Dievo keliai eina lygiagrečiai, tačiau pernelyg dažnai skirtingomis kryptimis. Paradoksaliausia, kad viskas baigiasi susitikimu. Abi šalys susitinka, nors ir besilaikydamos skirtingų principų. Pas mus ateina Dievas, kuris, trokšdamas žmogaus gerovės, daro viską, kad tik galėtume būti laimingi. Jis nesiveja mūsų, bet eina pasitikti. Jis neužpuola mūsų iš nugaros, bet visuomet susitinkame Jį akis į akį, nors mums ir atrodė, kad nusigręžėme nuo Jo. Esame priversti pažvelgti Dievui į akis, kad ten pamatytume begalinę meilę. Dievas atidavė viską, net ir savo vienintelį Sūnų, visą save. Daugiau Jam nebeliko nieko. Jis taip mylėjo žmones, kad nepagailėjo nė savo Sūnaus. Dabar žmonėms jau nieko nebetrūksta. Gaila, kad taip dažnai nesugebame to pastebėti...

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

10.06  Šv. Brunonas, kunigas

10.07  Rožinio Švč. M. Marija

10.09  Šv. Dionyzas, vyskupas, kankinys ir jo draugai, kankiniai;

          Šv. Jonas Leonardis, kunigas

 

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas