Svetainės medis   Kontaktai  
 
SVEIKI ATVYKĘ!!!

 2008 10 19              XXIX - sis  eilinis  sekmadienis                      metai A

 

EVANGELIJA  Mt  22,  15 - 21

Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip jį sugauti kalboje. Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, nes nežiūri žmonių poaukščių. Tada pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?" Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? Parodykite man mokesčių pinigą!" Jie padavė jam denarą. Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?" Jie atsakė: „Ciesoriaus". Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo - Dievui".

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Okupuotos provincijos (Palestina buvo okupuota 6 m. po Kr.) turėjo mokėti Romos imperijai nemažus mokesčius. Be to, imperatoriaus paveikslas ant monetos, žydams buvo papiktinimas, nes 1-asis Dievo įsakymas draudė atkurti bet kokį žmogaus ar gyvūno atvaizdą. Mokesčių mokėjimas Romos valdžiai taps viena iš priežasčių, sukėlusių pirmąjį žydų sukilimą ir dėl kurios bus sunaikinta Jeruzalė bei šventykla (66-70 m. po Kr.). Žydų ir imperatoriaus šalininkai kartu užduoda klastingą klausimą Jėzui. Jėzaus asmuo juos lyg ir suvienija. Tačiau jie neišgirsta atsakymo, kuriuo remiantis būtų galėję jį apkaltinti ciesoriaus kritika ar Dievo įsakymo nesilaikymu. Jėzus atsako jiems pasitelkdamas simbolio kalbą. Simbolis yra moneta, ant kurios yra imperatoriaus Tiberijaus atvaizdas ir lotyniškas įrašas „Ciesorius Tiberijus Augustas, sūnus dieviškojo Augusto, didysis kunigas". Pirmiausiai, Jėzus leidžia savo klausytojams suprasti, kad šis pinigas priklauso ciesoriui. Tuo jis pripažįsta imperatoriaus teisėtumą ir autonomiją. Laiške Diognetui (II a. po Kr.) bus rašoma: „Krikščionys nuo kitų žmonių nesiskiria nei kraštu, nei kalba, nei papročiais. Įsikūrę ir graikų, ir barbarų miestuose, kam kokia dalia teko, laikydamiesi vietinių papročių, apdaro, mitybos ir visos gyvensenos, jie dalyvauja visuose reikaluose kaip piliečiai: kaip ir visi, veda, susilaukia vaikų, bet pagimdytų neišmeta; bendras jų stalas, bet ne guolis. Jie paklūsta išleistiesiems įstatymams, bet savo gyvenimu juos viršija". Kai kas neteisingai interpretuoja Jėzaus atsakymą, teigdami, jog nedera maišyti politikos ir religijos. Taip mąstant išeitų, kad politikams reikia politikuoti, o tikintiesiems - melstis. Jėzui nepriimtina panaši galvosena, dalijanti kūriniją į dvi dalis - priklausančią ir nepriklausančią Dievui. Todėl krikščionys stebi tikrovę, kurioje jie gyvena, kad suprastų šios tikrovės prasmę. Jie yra pašaukti bendrauti su pasauliu. Jie turi turėti savo politinę,socialinę, ekonominę nuomonę, perskaitytą Evangelijos šviesoje. Tačiau žodis paveikslas (gr. eikn: iš čia kilo žodis „ikona") Jėzaus klausytojams, taip pat, primena vieną gerai žinomą biblinę ištarmę, užrašytą pirmajame Biblijos puslapyje: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį". Kiekvienas žmogaus veidas - net jei jis yra išblukęs, sudūlėjęs ar sudarkytas - neša įspaustą Dievo paveikslą. Žmogus iš prigimties priklauso Dievui, jis yra Viešpaties „ikona", įkūnija tą nematomą veidą, savyje turi dieviškumo pėdsaką. Todėl žmogus turi teisę sugrąžinti Dievo paveikslą Dievui. Politinė valdžia ar įvairūs kiti pavojai, kartais, gali bandyti pasiglemžti žmogų, apriboti jo laisvę ir kėsintis atimti iš jo panašumą į Kūrėją. Tada žmogus turi tarti „ne". Tokia yra monetos simbolika, kurią Jėzus nusako žodžiais: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus - ciesoriui, o kas Dievo - Dievui". Kai Jėzus taria šiuos žodžius, jis be abejo žino, jog netrukus jis pats bus parduotas už trisdešimt denarų su ciesoriaus atvaizdu, kad, aukodamas save Tėvui, sumokėtų skolą ir sugražintų žmogui prarastą dieviškumo paveikslą.

  

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

10.24  Šv. Antanas Marija Klaretas, vyskupas


 


 

  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metai

Kraujo relikvija

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas