2014 06 22        Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės)        metai A

EVANGELIJA  Jn  6,  51 - 58

Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną - gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę". Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!" O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną - gyvens per amžius".

DEVINTINĖS

Šių metų Devintinių iškilmė ypatinga tuo, kad sukanka 750 m. nuo jos įvedimo. 1264-08-11 popiežius Urbonas IV paskelbė bulę, kuria nurodė, kad ketvirtadienį po Sekminių oktavos visame katalikų pasaulyje būtų švenčiama „Festum Corporis" („Kūno šventė") ir kad ją minėdami visi katalikai džiugiai, iškilmingai išpažintų tikėjimą tikru Kristaus buvimu Eucharistijos sakramente. Taip atsirado ir eucharistinių procesijų tradicija. Kai kuriose šalyse Devintinės, kaip buvo nurodyta prieš 750 m., švenčiamos ketvirtadienį po Sekminių oktavos. Kitur, siekiant gausesnio tikinčiųjų dalyvavimo, jos nukeltos į sekmadienį. Romoje Popiežius Devintinių Mišias aukoja ir procesijai miesto gatvėmis vadovauja ketvirtadienį. Kaip daugumoje šalių, ir Lietuvoje Devintinės nukeltos į sekmadienį. Visoje Bažnyčioje įvesti Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę paskatino vidurio Italijoje XIII a. įvykęs stebuklas. 1263 m. kunigas vardu Petras kaip piligrimas iš Bohemijos keliavo į Romą. Įprastinis piligrimų kelias iš šiaurės vedė per nedidelį Bolsenos miestelį, prie ežero tuo pačiu vardu. Čia vieną tų metų vasaros dieną trumpam poilsiui ir nakvynei sustojo ir kun. Petras. Miestelio bažnyčioje, dedikuotoje pirmųjų amžių kankinei šv. Kristinai, jam aukojant Mišias įvyko stebuklas: iš konsekruojamos ostijos pradėjo lašėti kraujas. Tuo metu Bažnyčią valdęs popiežius Urbonas IV gyveno ne Romoje, bet su kardinolais buvo laikinai įsikūręs netoliese esančiame Orvieto mieste. Bolsenos miestelio gyventojai iškilminga procesija iš Bolsenos į Orvietą atnešė popiežiui sukruvintą korporalą kaip stebuklo įrodymą. Jau kitais metais, 1264-aisiais, Urbonas IV paskelbė minėtąją bulę "Transiturus de hoc mundo", kuria į liturginį kalendorių buvo įvesta Kristaus Kūno ir Kraujo švente. Kartu su naujos liturginės šventės įvedimu gimė ir eucharistinės procesijos, kartojančios bolseniečių eiseną į Orvietą 1263 m. Nuo to laiko iš ostijos lašėjusiu Kristaus krauju apšlakstytas korporalas laikomas Orvieto katedroje, kuri buvo specialiai pastatyta kaip didysis relikvijorius šio korporalo saugojimui. Bolsenos stebuklo korporalą galima ir šiandien pamatyti išstatytą Orvieto katedros Eucharistinio stebuklo koplyčios altoriuje. Bolsenos stebuklo ir Devintinių šventės įvedimo laikais gyvenęs įžymus teologas šv. Tomas Akvinietis šia proga sukūrė garsųjį eucharistinį himną „Pange lingua", kurio paskutiniai du posmai, prasideda žodžiais "Prieš taip didį Sakramentą". Šis himnas iki šiol skamba mūsų bažnyčiose.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

06.24  Šv. Jono Krikštytojo Gimimas

06.27  Švč. Jėzaus Širdis

06.28  Nekaltoji Švč. Mergelės Marijos Širdis

06.29  Šv. Petras ir Paulius, apaštalai