2014 11 23    Kristus, Visatos Valdovas (Kristus Karalius)   metai   A

EVANGELIJA  Mt  25,  31 - 46

„Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius - kairėje. Ir tars karalius stovintiems dešinėje: 'Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas - mane aprengėte, ligonis - mane aplankėte, kalinys - atėjote pas mane'. Tuomet teisieji klaus: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?' Ir atsakys jiems karalius: 'Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte'. Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: 'Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas - neaprengėte, ligonis ir kalinys - ir jūs manęs neaplankėte'. Tuomet jie atsakys: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?' Tuomet jis pasakys jiems: 'Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte'.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

  Šio sekmadienio evangelijoje Kristus pabrėžia gerų darbų būtinybę. Dievo teisme bus vertinama ne žmogaus gyvenimo visuma, tačiau tai, kas jame buvo gero. Dievui rūpi ne žmogaus silpnumas, bet geri darbai... žinoma, ir jų nebuvimas. Dievui rūpės, ar mes sugebėjome paguosti nuliūdusį, ar davėme maisto išalkusiam ir vandens ištroškusiam, ar mūsų buvimas kam nors suteikė drąsos gyventi ir eiti pirmyn. Reikia suprasti, kad Dievas nesistengia ieškoti mūsų silpnumo akimirkų ir nubausti už jas. Dievo ir žmogaus santykių matas yra geri darbai, todėl Viešpaties akivaizdoje neturime drebėti dėl savo nuodėmių, tuo labiau, jei rūpinomės už jas atsiprašyti ir atsiteisti. Vienintelė baimė, kuri mus gali apimti gyvenimo pabaigoje - tai žvilgsnis į tuščias savo rankas. Todėl krikščioniui kur kas svarbiau yra suvokti, kam šią akimirką reikia mūsų pagalbos, negu, pasinėrus giliuose apmąstymuose, kankinamai svarstyti, ar Dievas nebaus mūsų už padarytas nuodėmes. Evangelistas Matas pateikia šešis galimus gerus darbus, apimančius labai didelę žmogaus gyvenimo dalį. Iš tiesų nė vienam iš mūsų Jėzus neįsako daryti stebuklų, bet vien tik pasirūpinti tais, kuriais galime. Nebūdami medikais, mes nesugebėsime gydyti ligonių, tačiau visuomet galime juos aplankyti ir juos paguosti, parodyti dėmesį seniems ir silpniems, didvyriškai ir tyliai auginti invalidą vaiką, nesigarsinant rūpintis krizę patiriančiu sutuoktiniu, kaimynu, kuris jau nebepajėgia savimi pasirūpinti. Rūpintis artimu yra taip svarbu, kad Dievas sulygina amžinąjį gyvenimą su alkstančiam paduotu duonos gabalėliu. Neištiesdami pagalbos rankos savo artimui, mes nutolstame nuo Dievo, tampame svetimi dangiškajam tėvui ir sau.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

11.24  Šv. Andriejus Zung-Lakas, kunigas, kankinys ir jo draugai, kankiniai

11.25  Šv. Kotryna Aleksandrietė, mergelė, kankinė